Paaiškėjo kada NASA paleis naują kosminį teleskopą – dangų stebės 1 000 kartų greičiau nei „Hubble“

Pridėkite „Technaujienos.lt“ prie mėgstamų „Google“ šaltinių.

Pridėti

NASA baigia ruoštis vienai svarbiausių šio dešimtmečio kosmoso misijų. Nancy Grace Roman kosminį teleskopą planuojama paleisti 2026 m. rugpjūčio 30 dieną raketa „SpaceX Falcon Heavy“ iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Šiuo metu misija vyksta pagal planą, o teleskopas į kosmosą turėtų pakilti maždaug devyniais mėnesiais anksčiau, nei buvo numatyta oficialiame galutiniame grafike.

Po sėkmingai atliktų patikrinimų teleskopui liko paskutiniai pasirengimo etapai. Pagal dabartinį NASA paleidimo tvarkaraštį „Falcon Heavy“ raketa turėtų pakilti rugpjūčio 30 dieną 14.26 val. Lietuvos laiku, tačiau tiksli data ir laikas dar gali keistis dėl techninių priežasčių arba oro sąlygų.

Liepos 25 dieną specialistai į teleskopo bakus pripildė apie 1 100 litrų hidrazino. Šis kuras bus naudojamas ne pačiam paleidimui, bet observatorijos skrydžio trajektorijai koreguoti, orbitai palaikyti ir saulės baterijoms nukreipti tinkama kryptimi. NASA skaičiuoja, kad kuro turėtų pakakti penkerių metų pagrindinei misijai ir galimam jos pratęsimui dar maždaug penkeriems metams.

Vienu vaizdu aprėps gerokai daugiau nei „Hubble“

„Roman“ teleskopas turės 2,4 metro skersmens pagrindinį veidrodį – tokio pat dydžio kaip ir „Hubble“. Tačiau pagrindinis naujosios observatorijos pranašumas bus ne didesnis veidrodis, o gerokai platesnis matymo laukas.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 2 val

Pamoka NATO: Ukrainos F-16 sparčiai dėvisi – brangūs naikintuvai tampa pigių atakų įkaitais

4 min. skaitymo • prieš 2 val

ES pradeda milžinišką DI plėtrą: „gigafabrikams“ – daugiau nei 30 mlrd. eurų

5 min. skaitymo • prieš 1 d.

Muziejaus kolekcijoje dešimtmečius slėpėsi sensacija – beveik visas 30 mln. metų senumo „šuo“

Visi naujausi straipsniai →

Teleskope įrengtas plataus lauko instrumentas WFI galės fiksuoti panašaus ryškumo ir raiškos infraraudonųjų spindulių vaizdus kaip „Hubble“, tačiau vienu metu aprėps bent 100 kartų didesnį dangaus plotą. NASA teigimu, dideles dangaus sritis „Roman“ galės tirti iki 1 000 kartų greičiau nei „Hubble“, o per pirmuosius penkerius darbo metus nufotografuos daugiau kaip 50 kartų didesnę dangaus dalį, nei „Hubble“ ištyrė per pirmuosius 30 savo veiklos metų.

Tai reiškia, kad „Roman“ ir Jameso Webbo kosminis teleskopas atliks skirtingas, tačiau viena kitą papildančias užduotis. Jameso Webbo teleskopas skirtas itin detaliai tirti nedideles ir labai tolimas kosmoso sritis, o „Roman“ kurs plačias Visatos panoramas, jose ieškodamas retų objektų, kuriuos vėliau galės išsamiau stebėti kitos observatorijos.

Milžiniškas matymo laukas lems ir precedento neturintį duomenų kiekį. Kosminio teleskopo mokslo institutas skaičiuoja, kad visiškai pradėjęs veikti „Roman“ į Žemę kasdien perduos apie 1,4 terabaito suspaustų duomenų – daugiau kaip 500 terabaitų per metus. Palyginimui, „Hubble“ per maždaug 35 darbo metus perdavė kiek daugiau nei 400 terabaitų duomenų.

Vienas svarbiausių misijos tikslų bus tirti tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją – paslaptingus reiškinius, kurie, kaip manoma, sudaro didžiąją Visatos dalį. Stebėdamas milijardus galaktikų, jų pasiskirstymą ir judėjimą, teleskopas padės mokslininkams tiksliau nustatyti, kaip keitėsi Visatos plėtimosi greitis ir kaip formavosi didžiausios kosminės struktūros.

Apie vieną neįprastą objektą, kurio net 99 proc. masės gali sudaryti tamsioji materija, anksčiau rašė ir „Technaujienos.lt“.

„Roman“ taip pat ieškos planetų už Saulės sistemos ribų. Tam bus naudojamas gravitacinio mikrolęšiavimo metodas, leidžiantis aptikti net labai toli nuo savo žvaigždžių skriejančias arba tarpžvaigždinėje erdvėje klaidžiojančias planetas. Teleskope įrengtas eksperimentinis koronagrafas blokuos ryškią žvaigždės šviesą, kad būtų galima tiesiogiai įžiūrėti greta jos esančias gerokai blankesnes planetas ir planetines sistemas formuojančius dulkių diskus.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos duomenimis, „Roman“ koronagrafas sukurtas taip, kad galėtų aptikti už savo žvaigždes net 100 mln. kartų blankesnius objektus. Ši technologija taps svarbiu bandymu prieš kuriant būsimas observatorijas, skirtas į Žemę panašių planetų paieškoms.

Apie neįprastas egzoplanetas ir tai, kaip jų tyrimai keičia supratimą apie planetų formavimąsi, galite skaityti straipsnyje apie už cukraus vatą mažesnio tankio planetas.

Iki galutinės orbitos keliaus kelis mėnesius

Po paleidimo observatorija bus nukreipta į antrąjį Saulės ir Žemės Lagranžo tašką L2, esantį maždaug už 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės. Toje pačioje kosmoso srityje šiuo metu veikia ir Jameso Webbo kosminis teleskopas.

Kelionės metu „Roman“ atliks kelias trajektorijos korekcijas, o galutinę orbitą aplink L2 turėtų pasiekti praėjus maždaug 100 dienų nuo paleidimo. Tada prasidės instrumentų tikrinimas, kalibravimas ir pirmųjų bandomųjų stebėjimų etapas. Tik visiškai patikrinus teleskopo sistemas bus pradėta pagrindinė mokslinė programa.

Observatorija pavadinta Nancy Grace Roman – pirmosios NASA vyriausiosios astronomės, dažnai vadinamos „Hubble“ kosminio teleskopo motina, – garbei. NASA tikisi, kad naujasis teleskopas ne pakeis „Hubble“ ar Jameso Webbo observatorijas, bet suteiks mokslininkams iki šiol neturėtą galimybę labai greitai ir detaliai apžvelgti milžiniškas dangaus teritorijas.

„Roman“ taps dar viena plataus masto kosmoso tyrimų observatorija šalia jau veikiančio NASA teleskopo „SPHEREx“. Tačiau dėl „Hubble“ prilygstančios vaizdo kokybės ir šimtus kartų platesnio matymo lauko būtent ši misija gali tapti vienu didžiausių astronominių duomenų šaltinių per visą kosmoso tyrimų istoriją.