Antarktida netikėtai priaugo 695 mlrd. tonų ledo: mokslininkai paaiškino netikėtą priežastį

Sekite TechNaujienos Google

Antarktidoje 2021–2023 m. įvyko tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė prieštaraujanti ilgalaikei tendencijai. Per vos 22 mėnesius žemyno ledo skydo masė padidėjo maždaug 695 mlrd. tonų.

Dabar mokslininkai teigia nustatę, kas sukėlė šį neįprastą pokytį. Rugpjūčio 19 d. žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas rodo, kad ledo masės prieaugį pirmiausia lėmė itin gausus sniegas Rytų Antarktidoje, o jo priežastys siejasi su neįprastai šiltais tropiniais vandenimis už tūkstančių kilometrų nuo žemyno.

Milžinišką prieaugį sukėlė sniegas

GRACE palydovų duomenimis, 2003–2024 m. visas Antarktidos ledo skydas vidutiniškai netekdavo apie 140,5 mlrd. tonų masės per metus. Tačiau nuo 2021 m. liepos iki 2023 m. balandžio ši kryptis staiga pasikeitė – per 22 mėnesius ledo skydo masė išaugo maždaug 695 mlrd. tonų.

Pasak tyrėjų, tai buvo didžiausias 22 mėnesių masės prieaugis per maždaug du dešimtmečius trukusius palydovinius stebėjimus. Didžiausia jo dalis susidarė Rytų Antarktidoje, ypač Karalienės Marijos Žemės ir Vilkso Žemės sektoriuose.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 40 minučių

„Nvidia“ vadovas skelbia: prasideda nauja dirbtinio intelekto era

3 min. skaitymo • prieš 54 minutės

Elektromobiliai Europoje pasiekė svarbią ribą: kai kurie jau kainuoja tiek pat, kiek benzininiai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Ar tikrai būtina pašildyti automobilio variklį prieš važiuojant? Ekspertai paaiškina

Visi naujausi straipsniai →

Būtent šiame regione iškrito neįprastai daug sniego. Vien Karalienės Marijos ir Vilkso Žemės sektorius per aptariamą laikotarpį priaugo apie 470 mlrd. tonų masės – tai sudarė maždaug 68 proc. viso žemyno prieaugio.

Apie neįprastą Antarktidos ledo masės augimą „TechNaujienos.lt“ rašė ir anksčiau, tačiau tuomet dar nebuvo aišku, kas tiksliai sukėlė tokį ryškų kritulių šuolį.

Naujajame tyrime mokslininkai panaudojo palydovinius stebėjimus, atmosferos duomenis ir klimato modelius. Rezultatai parodė ryšį su vadinamuoju tropiniu šiltuoju baseinu – vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir rytinėje Indijos vandenyno dalyje esančiu itin šiltu vandenyno regionu.

2021–2023 m. jo paviršiaus temperatūra buvo neįprastai aukšta. Tai atmosferoje sukėlė į pietus sklindančią Rossby bangų grandinę, kuri virš Rytų Antarktidos padėjo susiformuoti aukšto slėgio anomalijai. Ji savo ruožtu sustiprino drėgmės pernašą į žemyną, daugiausia iš vidutinių platumų Indijos vandenyno.

Vašingtono universiteto mokslininkai aiškina, kad toks mechanizmas ir lėmė neįprastai gausų sniegą Rytų Antarktidoje.

Tai nereiškia, kad Antarktidos tirpimas sustojo

Svarbiausia tyrimo išvada – 695 mlrd. tonų masės padidėjimas greičiausiai nėra naujos ilgalaikės tendencijos pradžia.

Tyrėjai nustatė, kad panašūs daugiametės tropinio šiltojo baseino temperatūros augimo epizodai kartojasi maždaug kartą per dešimtmetį. Todėl 2021–2023 m. įvykis vertinamas kaip laikinas natūralaus klimato kintamumo epizodas, o ne ženklas, kad Antarktidos ledo nykimas apsivertė.

Vakarų Antarktidoje ledo masė tuo pačiu laikotarpiu ir toliau mažėjo. Naujojo tyrimo autoriai pabrėžia, kad vandenyno sukeliamas ledo tirpimas ir dinaminis ledynų plonėjimas išlieka svarbūs procesai, todėl trumpalaikio sniego prieaugio negalima vertinti kaip ilgalaikio atsigavimo.

Šis atradimas kartu parodo, kaip stipriai Antarktidos ledo balansą gali paveikti procesai, vykstantys visai kitose planetos vietose. Tropikų vandenynų temperatūros pokyčiai per atmosferos cirkuliaciją gali pakeisti sniego kiekį už tūkstančių kilometrų.

Tai svarbu ir prognozuojant būsimą jūros lygio kilimą, nes Antarktidos ledo skydas išlieka vienu didžiausių neapibrėžtumo šaltinių ilgalaikiuose jūros lygio modeliuose.

Su Antarktidos ledo istorija susijusių netikėtumų mokslininkai aptinka ir daugiau – anksčiau tyrėjai rado maždaug 6 mln. metų senumo ledą, leidžiantį pažvelgti į laikotarpį, kai Žemės klimatas buvo gerokai šiltesnis.