Geriamajame vandenyje JAV aptikta netikėtai daug ličio – tyrimo rezultatai aktualūs ir Lietuvai

Sekite TechNaujienos Google

Naujas JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad geriamasis vanduo gali būti ilgalaikis ir iki šiol nepakankamai įvertintas ličio šaltinis. Ši išvada aktuali ir Lietuvai: dar prieš daugiau nei dešimtmetį devyniuose mūsų šalies miestuose paimtuose vandens mėginiuose ličio koncentracija svyravo nuo 0,48 iki 35,53 mikrogramo litre.

Didžiausia Lietuvoje aptikta koncentracija buvo beveik tokia pati kaip naujame JAV tyrime nustatyta bendra tirtų mėginių mediana – 35,6 mikrogramo litre. Vis dėlto šių rezultatų negalima tiesiogiai lyginti, nes Lietuvos tyrimas buvo gerokai mažesnės apimties, o mėginiai rinkti dar 2013–2014 metais.

Ličio kiekis vandenyje atsispindėjo ir žmonių organizme

Liepos 23 dieną žurnale „Journal of Exposure Science & Environmental Epidemiology“ paskelbtame tyrime mokslininkai analizavo 673 namų ūkių vandentiekio vandens mėginius iš Arizonos, Oklahomos, Šiaurės Dakotos ir Pietų Dakotos. Taip pat buvo tiriami 613 žmonių šlapimo mėginiai, surinkti dviem laikotarpiais, kuriuos skyrė maždaug 15 metų.

Taip pat skaitykite: „Amžinieji chemikalai“ nebe tokie amžini: šis mechanizmas sunaikins juos negrįžtamai

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Kremlius perspėjo Lietuvą: branduolinių ginklų dislokavimas reikš „atsakomąsias priemones“

4 min. skaitymo • prieš 5 val

„Perdėta baimė“: kol DI ekspertai masiškai perspėja apie pavojų žmonijai, Muskas ramina

4 min. skaitymo • prieš 5 val

Pirmasis elektrinis „Range Rover“ atvyko: nustebino pravažumu – įveikia 90 cm gylio brastą

Visi naujausi straipsniai →

Kaip skelbiama, vidutinė ličio koncentracijos mediana geriamajame vandenyje siekė 35,6 mikrogramo litre. Visi Arizonoje paimti mėginiai viršijo JAV geologijos tarnybos naudojamą 10 mikrogramų litre sveikata paremtą atrankinę vertę.

Šis lygis taip pat buvo viršytas 93 proc. Dakotoje ir 35 proc. Oklahomoje tirtų namų ūkių. Iš viso nustatytą vertę viršijo beveik trys ketvirtadaliai visų vandens mėginių.

Svarbu tai, kad 10 mikrogramų litre nėra teisiškai privaloma geriamojo vandens saugumo riba. Tai atrankinis rodiklis, naudojamas sprendžiant, ar medžiagai reikėtų skirti daugiau dėmesio ir atlikti išsamesnius tyrimus.

Mokslininkai taip pat nustatė ryšį tarp ličio kiekio vandenyje ir jo koncentracijos žmonių organizme. Remiantis mokslinio tyrimo rezultatais, geriamasis vanduo galėjo paaiškinti maždaug 29 proc. skirtumo tarp tirtų žmonių šlapime aptikto ličio kiekio.

Regionuose, kuriuose ličio koncentracija geriamajame vandenyje buvo didesnė, daugiau šio elemento nuosekliai aptikta ir gyventojų organizme. Dalyvių šlapime išmatuotas ličio kiekis per maždaug 15 metų taip pat išliko gana stabilus.

Tyrėjų vertinimu, tai gali rodyti ne trumpalaikį kontaktą, o ilgai trunkantį poveikį, susijusį su gyvenamąja vieta, vietos geologija ir nuolat vartojamu vandeniu.

Litis į požeminį ir paviršinį vandenį gali patekti natūraliai, mineralams ir uolienoms sąveikaujant su vandeniu. Tačiau sparčiai augant elektromobilių, elektronikos ir energijos kaupimo sistemų paklausai, vis daugiau dėmesio skiriama ir galimam ličio patekimui į aplinką dėl jo kasybos, baterijų gamybos bei perdirbimo.

Pabrėžiama, kad pasaulinė ličio paklausa artimiausiais dešimtmečiais gali smarkiai išaugti. Todėl vis svarbiau suprasti ne tik šios žaliavos ekonominę reikšmę, bet ir jos judėjimą aplinkoje.

Jums gali patikti: Mokslininkai priartėjo prie efektyvesnio nitratų šalinimo iš geriamojo vandens: padėjo DI

Kodėl šis tyrimas svarbus Lietuvai?

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriose geriamajam vandeniui ruošti beveik išimtinai naudojamas požeminis vanduo. Apie išskirtinę Lietuvos priklausomybę nuo požeminio vandens nurodo ir Europos Komisija.

Europos Komisijos duomenimis, dalis Lietuvos gyventojų geriamąjį vandenį taip pat gauna ne iš centralizuotų sistemų, o iš individualių šulinių ir kitų vietinių šaltinių. Tai reiškia, kad natūraliai požeminiuose sluoksniuose esančių cheminių elementų koncentracija mūsų šaliai yra ypač aktuali.

Ličio Lietuvos geriamajame vandenyje ieškota ir anksčiau. 2013–2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai paėmė 22 viešojo geriamojo vandens mėginius devyniuose Lietuvos miestuose.

Remiantis tarptautiniame moksliniame žurnale paskelbtu Lietuvos tyrimu, vidutinė ličio koncentracija siekė apie 10,9 mikrogramo litre, o atskiruose mėginiuose ji svyravo nuo 0,48 iki 35,53 mikrogramo litre.

Tuomet Lietuvos mokslininkai pirmiausia nagrinėjo galimą ryšį tarp natūraliai geriamajame vandenyje esančio ličio ir savižudybių rodiklių. Tyrimas nebuvo skirtas galimam toksiniam ar ilgalaikiam labai mažų ličio dozių poveikiui nustatyti.

Be to, 22 mėginių iš devynių miestų nepakanka norint tiksliai įvertinti dabartinę padėtį visoje Lietuvoje. Nuo jų surinkimo jau praėjo daugiau nei dešimtmetis, todėl nežinoma, kaip ličio koncentracija šiandien skiriasi tarp atskirų miestų, vandenviečių ir individualių šulinių.

Naujasis JAV tyrimas savaime nereiškia, kad Lietuvoje vartojamas vanduo yra nesaugus. Litis dešimtmečius naudojamas gydant bipolinį sutrikimą, tačiau medicinoje vartojamos dozės yra gerokai didesnės nei tos, kurias žmonės įprastai gauna iš aplinkos.

Litis šiuo metu neturi bendros privalomos ribinės vertės Europos Sąjungos geriamojo vandens reikalavimuose. Įprastos vandens ruošimo technologijos jį taip pat gali pašalinti sunkiau nei kai kuriuos kitus teršalus.

Todėl tyrėjai kol kas neragina skelbti pavojaus. Jų teigimu, pirmiausia būtina išsamiau stebėti ličio koncentraciją geriamajame vandenyje ir tirti, kokį poveikį žmogaus sveikatai gali turėti ilgalaikis labai mažų jo kiekių vartojimas.

Lietuvai tai ypač aktualu dėl beveik visiškos priklausomybės nuo požeminio vandens. Platesnis šiuolaikinis tyrimas galėtų parodyti, ar prieš daugiau nei dešimtmetį aptiktos koncentracijos išliko nepakitusios ir kuriuose šalies regionuose ličio geriamajame vandenyje yra daugiausia.