Radaras droną supainiojo su paukščiais – kodėl taip nutinka?

Sekite TechNaujienos Google

Rugsėjį Vilniaus oro erdvėje kilęs aliarmas parodė, kad net modernios stebėjimo sistemos gali susidurti su labai žemiška problema: objektai, iš pradžių palaikyti dronais, vėliau buvo identifikuoti kaip paukščių pulkas. Kodėl radarui tokia klaida apskritai įmanoma?

Radaras paprastai „nemato“ objekto taip, kaip jį mato žmogaus akis ar kamera. Jis siunčia elektromagnetinį signalą ir analizuoja nuo objekto grįžusį atspindį. Iš to galima apskaičiuoti atstumą, kryptį, greitį ir kai kuriais atvejais dalį objekto charakteristikų.

Problema ta, kad mažas dronas ir keli kartu skrendantys paukščiai gali turėti panašų radarinį atspindį, panašų greitį ir skristi panašiame aukštyje.

Ką radaras iš tikrųjų „mato“?

Vienas svarbiausių dydžių yra radaro sklaidos plotas – apytikris rodiklis, kiek stipriai objektas atspindi radijo bangas. Jis nepriklauso vien nuo fizinio dydžio. Formos, medžiagos ir kampas radaro atžvilgiu gali smarkiai pakeisti signalą.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 22 minutės

„Samsung“ pristatė galingiausią planšetinių kompiuterių seriją „Galaxy Tab S12“ – vos 5,1 mm storio

2 min. skaitymo • prieš 1 val

Dingo mobilusis ryšys: kas telefone vis tiek veiks?

2 min. skaitymo • prieš 2 val

GPS rodo, kad esate kitoje šalyje? Štai ką daryti

Visi naujausi straipsniai →

Mažas plastikinis dronas su keliomis metalinėmis detalėmis kartais gali būti sunkiau matomas už panašaus dydžio paukštį. Kita vertus, paukščių pulkas gali sukurti didesnį ir nepastovų atspindį, kuris primena kelis oro objektus.

Doplerio radarai gali analizuoti ir judėjimą. Besisukantys drono propeleriai sukuria būdingą mikro-Doplerio signalą, tačiau paukščio sparnų mostai taip pat generuoja periodinius pokyčius. Modernūs algoritmai mėgina šiuos parašus atskirti, bet 100 proc. tikslumo nėra.

TechNaujienos.lt jau skelbė praktinį gidą ką daryti pastebėjus įtartiną droną.

Todėl vieno sensoriaus neužtenka

Patikimesnė identifikacija gaunama sujungiant kelis duomenų šaltinius. Radarą galima papildyti optine kamera, termovizoriumi, radijo dažnių detektoriumi ir kitais sensoriais.

Būtent todėl Lietuva planuoja integruotą sistemą, kuri viename vaizde sujungtų skirtingų institucijų radarų ir sensorių informaciją. Vienas įrenginys gali sukelti aliarmą, o kitas padėti jį patvirtinti arba atmesti.

Rugsėjo 13 d. Vilniaus oro uostas buvo trumpam uždarytas, o NATO naikintuvas pakeltas patikrinti galimų dronų. Vėliau Lietuvos institucijos pranešė, kad objektai buvo paukščių pulkas.

Toks atvejis nereiškia, kad radarai neveikia. Priešingai – saugumo sistemos dažnai projektuojamos geriau sukelti papildomą aliarmą nei ignoruoti galimą grėsmę. Svarbiausia, kaip greitai pradinis signalas patikrinamas kitomis priemonėmis.