Stiklinė vandens.
Mokslininkai priartėjo prie efektyvesnio nitratų šalinimo iš geriamojo vandens: padėjo DI
TRUMPAI
- • Mokslininkai mano, kad dirbtinis intelektas gali padėti paspartinti naujų nitratų šalinimo iš geriamojo vandens technologijų kūrimą.
- • Tyrimo metu nustatyta, kokios katalizatorių savybės yra svarbiausios efektyviam nitratų skaidymui.
- • Tai ateityje gali padėti spręsti vieną didžiausių geriamojo vandens kokybės problemų.
JAV mokslininkai paskelbė sukūrę naują būdą, kuris gali gerokai paspartinti nitratų šalinimo iš geriamojo vandens technologijų kūrimą. Stevenso technologijos instituto tyrėjai tam pasitelkė dirbtinį intelektą (DI), kuris padėjo atrinkti perspektyviausius katalizatorius ir gali padėti spręsti vieną didžiausių vandens valymo iššūkių – efektyviai naikinti nitratus nepaliekant pavojingų šalutinių produktų.
DI padėjo atrasti naują kelią nitratų šalinimui
Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Environmental Science & Technology“, parodė, kad didžiausias iššūkis kuriant naujus nitratų šalinimo sprendimus buvo ne idėjų stoka, o ilgas jų tikrinimo procesas. Iki šiol mokslininkams tekdavo išbandyti daugybę skirtingų katalizatorių derinių, o kiekvienas eksperimentas reikalavo laiko, laboratorinės įrangos ir nemažų išteklių. Todėl perspektyviausių sprendimų paieška neretai užsitęsdavo ne vienerius metus.
Siekdami šį procesą paspartinti, Stevenso technologijos instituto tyrėjai pasitelkė DI. Sukurtas modelis išanalizavo 106 mokslinius tyrimus ir nustatė, kokios savybės labiausiai lemia efektyvų nitratų skaidymą. Remdamasi šia informacija sistema identifikavo perspektyviausius katalizatorių derinius, galinčius efektyviai paversti nitratus nekenksmingomis azoto dujomis ir vandeniu, kartu sumažinant nepageidaujamų šalutinių produktų, tokių kaip amonis, susidarymą.
Tyrėjų teigimu, visgi svarbiausias pasiekimas yra ne vienas naujas katalizatorius, o pats DI sukurtas modelis, kuris ateityje gali gerokai sutrumpinti naujų vandens valymo technologijų kūrimo laiką.
Dabartinių metodų neužtenka
Pasak tyrėjų, šiandien plačiai naudojami nitratų šalinimo metodai turi svarbių trūkumų. Pavyzdžiui, jonų mainų technologija nitratus pašalina iš geriamojo vandens, tačiau jų nesunaikina – jie lieka koncentruotame atliekų tirpale, kurį vėliau vis tiek reikia apdoroti ar utilizuoti.
Dėl to mokslininkai jau ne vienerius metus ieško sprendimų, kurie leistų nitratus ne tik pašalinti, bet ir paversti nekenksmingomis medžiagomis. Viena perspektyviausių krypčių laikomas katalizinis nitratų skaidymas, tačiau iki šiol didžiausias iššūkis buvo rasti pakankamai efektyvius katalizatorius, kurie kartu nesudarytų nepageidaujamų šalutinių produktų. Būtent čia, tyrėjų teigimu, didžiausią naudą gali suteikti DI.

Viena didžiausių geriamojo vandens problemų
Nors naujasis tyrimas orientuotas į ateities vandens valymo technologijas, nitratų tarša jau dabar išlieka viena svarbiausių geriamojo vandens kokybės problemų. Kaip nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), nitratai į požeminį ir šulinių vandenį dažniausiai patenka iš žemės ūkyje naudojamų trąšų, mėšlo, nuotekų bei kitų azoto junginių šaltinių.
Patiems nitratams būdingas dar vienas pavojus – jų neįmanoma atpažinti pagal skonį, kvapą ar spalvą. Be to, jų nepašalina nei vandens virinimas, nei įprasti buitiniai vandens filtrai.
NVSC pabrėžia, kad didžiausią pavojų nitratais užterštas vanduo kelia kūdikiams iki šešių mėnesių ir nėščiosioms. Žmogaus organizme šios medžiagos gali virsti nitritais, kurie sutrikdo deguonies pernešimą kraujyje ir gali sukelti methemoglobinemiją – pavojingą būklę, dėl kurios organizmo audiniams ima trūkti deguonies. Šios rizikos ir skatina mokslininkus ieškoti perspektyvesnių metodų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jungtinės Tautos skelbia: prasideda „pasaulinis vandens bankrotas“ – brangs maistas ir energija
Nors šis sprendimas dar turi būti toliau tiriamas ir išbandytas praktikoje, jis gali tapti svarbiu žingsniu kuriant efektyvesnes nitratų šalinimo technologijas, kurios ateityje leistų geriamąjį vandenį valyti greičiau, tiksliau ir su mažesne susidarančių kitų kenksmingų medžiagų rizika.
Šis tyrimas dar kartą parodo, kad DI tampa vis svarbesniu įrankiu moksle. Jis padeda ne tik analizuoti didžiulius duomenų kiekius, bet ir paspartinti atradimus medicinos, biologijos ir, kaip matyti, aplinkosaugos srityse.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Saulės elektrinė žiemą: kiek elektros ji iš tikrųjų pagamina?
2Kuriose pasaulio šalyse vis dar taikoma mirties bausmė?
372 valandos be elektros ir ryšio: ką iš tikrųjų verta turėti namuose?
4Lietuvos NT rinka keičiasi: namai perkami vis aktyviau, o butų pardavimų augimas beveik sustojo
5Iš plastikinio butelio pagamino valgomą sausainį
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.