Ukrainos dronų technologijos keliasi į Lietuvą: ką iš tiesų numato naujas gamybos susitarimas?

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos bendrovė „Pekkla“ ir Ukrainos „December One RND Ltd“ planuoja Lietuvoje steigti bendrą įmonę, kuri gamintų elektroninės kovos priemones ir bepiločių orlaivių komponentus. Spalio 15 d. Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad bendrovės pasirašė ketinimų protokolą, o gamybos pradžia numatyta 2027 metais.

Susitarimas pasirašytas per krašto apsaugos ministro Roberto Kauno vizitą Ukrainoje. Jis įgyvendina gegužę pasiektą Lietuvos ir Ukrainos pramoninio bendradarbiavimo susitarimą „Drone Deal“, kuriuo siekiama Ukrainos karo sąlygomis sukurtas technologijas panaudoti plečiant gamybą Lietuvoje.

Pagal paskelbtą veiklos modelį „Pekkla“ prisidės Lietuvoje turima infrastruktūra ir komercine patirtimi. Bendrovė jau projektuoja bei gamina bepiločius orlaivius ir antžemines bepilotes sistemas. Ukrainos partnerė „December One RND“ suteiks specializuotų techninių žinių ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros patirties.

Elektroninės kovos gamybą planuoja pradėti 2027 metais

Ketinimų protokolo objektas apima dvi tarpusavyje susijusias kryptis: dronų komponentus ir elektroninės kovos priemones. Pastarosios karo lauke naudojamos ryšio bei navigacijos signalams trikdyti, o bepiločių sistemų kūrėjai tuo pat metu ieško būdų tokiems trikdžiams atsispirti. Ukrainoje šių technologijų tobulinimą lemia kasdienė kovinė patirtis.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 17 minučių

Po vandeniu rastas žiedas su Aleksandrijos švyturio atvaizdu: archeologai aptiko vienintelį žinomą tokį radinį

3 min. skaitymo • prieš 17 minučių

Lietuva iki lapkričio vidurio stiprina Kaliningrado sienos apsaugą: kariuomenė toliau padės pasieniečiams

3 min. skaitymo • prieš 18 minučių

Lietuvoje infliacija pasiekė 6,1 proc.: kas labiausiai brangino gyvenimą ir kodėl atotrūkis nuo euro zonos toks didelis?

Visi naujausi straipsniai →

Ministras R. Kaunas nurodė, kad valstybė siekia kuo daugiau elektroninės kovos priemonių pirkti iš Lietuvos gamintojų, taip pat iš Lietuvoje įsikūrusios Ukrainos gynybos pramonės. Ministerijos paskelbtas dokumentas kol kas apibrėžia įmonės steigimo tikslą ir planuojamą gamybos pradžią; konkreti investicijų suma, užsakymų vertė ir planuojamų darbo vietų skaičius nepranešti.

Šie duomenys būtų būtini norint įvertinti projekto mastą. Gynybos pramonės įmonei reikia ne vien technologinių sprendimų, bet ir komponentų tiekimo, gaminių bandymų, kokybės kontrolės bei ilgalaikių klientų. Būtent gamybos ir tiekimo sutarčių sąlygos nulems, kiek veiklos bus vykdoma Lietuvoje.

Gynybos pramonės plėtra turi ir ekonominį tikslą

Krašto apsaugos ministerija susitarimą sieja su trumpesnėmis logistikos grandinėmis. Ukrainai reikalingą produkciją gaminant Lietuvoje, dalis darbų būtų atliekami arčiau Europos tiekėjų, kartu būtų stiprinami Lietuvos įmonių inžineriniai pajėgumai.

Vietos elektronikos, mechanikos ir programinės įrangos bendrovėms toks projektas galėtų sukurti papildomų užsakymų, jeigu būsimoji įmonė pasirinktų Lietuvos tiekėjus. Kol kas konkrečių subrangovų ir pirkimų apimčių ministerija neįvardijo.

Šis susitarimas papildo anksčiau aptartus bendrus Lietuvos ir Ukrainos dronų bei elektroninės kovos projektus. Naujas etapas yra konkrečių verslo partnerių įsipareigojimas siekti bendros įmonės steigimo, o artimiausias numatytas terminas – 2027 metų gamybos pradžia.