Visagine planuojama 223 hektarų technologijų zona: žadamos investicijos iki 411 mln. eurų

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos Vyriausybė lapkričio 4 d. pritarė siūlymui steigti naują laisvąją ekonominę zoną Visagine, kuri galėtų tapti aukštųjų technologijų, robotizacijos ir duomenų centrų plėtros vieta. Projektui numatyta daugiau kaip 223 hektarų teritorija, o preliminarių skaičiavimų duomenimis, ilgainiui galima pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sukurti iki keturių tūkstančių darbo vietų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo, kad Vyriausybė pritarė būtent įstatymo projektui. Tam, kad nauja LEZ galėtų pradėti veikti, dar reikės Seimo pritarimo, teritorijos ribų nustatymo ir konkursų. Taigi investicijų ir darbo vietų skaičiai kol kas yra prognozės, o ne jau pasirašytos įmonių sutartys.

Visagino pasirinkimą lemia miesto pramoninė istorija. Šalia Ignalinos atominės elektrinės esama išplėtotos elektros, kelių, geležinkelio ir kitos infrastruktūros, kurią būtų galima pritaikyti naujiems projektams. Dalis teritorijos numatoma ir buvusiame kariniame miestelyje bei elektrinės aptarnavimo zonoje. Tai galėtų sumažinti kai kurias infrastruktūros kūrimo išlaidas, tačiau konkretiems projektams vis tiek prireiktų vertinimų.

Ministerija numato, kad naujoje zonoje galėtų būti pramoninių procesų automatizavimo ir robotizacijos laboratorijos arba dideli duomenų centrai. Tai nėra patvirtinimas, kad konkretus technologijų milžinas jau pasirinko Visaginą. Tokios veiklos įvardijamos kaip galimos investicijų kryptys, priklausysiančios nuo verslo susidomėjimo.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 6 minutės

„Samsung Galaxy Ring“ gavo naują miego apnėjos vertinimo funkciją: ką ji iš tiesų nustato?

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

AMD duomenų centrų pajamos šoktelėjo 97 proc.: rekordinis 13,4 mlrd. dolerių ketvirtis

4 min. skaitymo • prieš 51 minutė

Skubus perspėjimas „WordPress“ svetainėms: CISA patvirtino aktyviai išnaudojamą spragą

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl pasirinktas Visaginas?

Visagino LEZ planuojama steigti 49 metų laikotarpiui. Pagal siūlomą projektą įstatymas galėtų įsigalioti 2028 m. liepos 1 d., jei jį priims Seimas. Iki tol reikės parengti valdymo modelį ir teritorijos naudojimo sąlygas. Todėl pradėti kalbėti apie 2027 metais veikiančius didelius duomenų centrus būtų per anksti.

Technologijų pramonei svarbi ne vien pigesnė žemė. Duomenų centrams būtina patikima elektros energija, interneto tinklų jungtys, aušinimas ir darbuotojų kompetencijos, o robotikos gamybai – specializuoti tiekėjai ir logistika. Todėl investuotojų apsisprendimą lems konkrečios teritorijos techniniai parametrai.

Ministro Edvino Grikšo teigimu, Vyriausybė siekia, kad iki 2030 metų bent 30 proc. naujų investicijų būtų pritraukta į regionus. Visaginas tam turi potencialo dėl techninio personalo ir jau turimos infrastruktūros. Tačiau regiono darbo rinkos dydis bei reikalingų specialistų pritraukimas išliktų svarbūs uždaviniai.

Ankstesnės laisvųjų ekonominių zonų patirties pagrindu numatoma, kad Visagine galėtų įsikurti iki 20 įmonių. Tai ne rezervuotų sklypų skaičius, o preliminari ekonominės plėtros prognozė. Faktinis rezultatas galėtų būti mažesnis ar didesnis priklausomai nuo verslo poreikių, geopolitikos ir infrastruktūros kainų.

Svarbi projekto dalis – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo socialinių ir ekonominių pasekmių švelninimas. Nors elektrinė nebegamina elektros, su ja susijusios inžinerijos kompetencijos ir dalis infrastruktūros gali būti vertinga naujoms pramonės šakoms. Vis dėlto būsimai veiklai bus taikomi branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimai.

Ką projektas iš tikrųjų žada ir ko dar trūksta?

Anksčiau analizavome Kruonio galimybes pritraukti duomenų centrus. Visagino iniciatyva rodo, kad Lietuva stengiasi plėsti technologijų investicijoms tinkamų vietų pasirinkimą, tačiau skirtingų teritorijų konkurenciniai pranašumai nevienodi.

Net ir gavus Seimo pritarimą, LEZ nėra automatinis ekonominio augimo garantas. Reikės užtikrinti realias investuotojų sutartis, specialistų rengimą, skaidrų teritorijos valdymą ir visuomenei priimtiną pramonės plėtrą. Tik tuomet paaiškės, kiek iš numatytų investicijų ir darbo vietų bus iš tiesų sukurta.

Projektas suteikia Visaginui naujos ekonominės krypties galimybę, tačiau redakciniu požiūriu svarbiausia išlaikyti skirtį tarp Vyriausybės pritarimo ir galutinio įstatymo. Šiandien patvirtintas žingsnis – politikos ir teisėkūros sprendimas, o ne įvykusi daugiau nei 400 mln. eurų investicija.

Laisvosios ekonominės zonos statusas gali būti reikšmingas ne vien investuotojų mokesčiams. Technologijų ir gamybos įmonėms dažnai svarbiausi dalykai yra paruoštos teritorijos, energetiniai pajėgumai, susisiekimas ir galimybė rasti inžinierių. Visagino atveju tai ypač aktualu dėl miesto energetinės praeities ir vietos kompetencijų, bet konkrečios naujų projektų sąnaudos bei terminai dar turės būti įvardyti.

Skaičiai apie 411,6 mln. eurų ir 4 tūkst. darbo vietų yra galimo scenarijaus vertinimai, o ne jau pasirašytos privačių investuotojų sutartys. Vėlesniuose etapuose reikės stebėti Seimo sprendimą, teritorijų parengimą ir tai, ar bus paskelbti įmonių įsipareigojimai. Tik tada bus galima spręsti, kaip greitai Visaginas iš planuojamos zonos galėtų tapti veikiančiu pramonės centru.