ES skiria 525 mln. eurų lustų kūrėjams: Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV ir Azijos

Sekite TechNaujienos Google

Europos Komisija lapkričio 4 d. pristatė naują Europos lustų projektavimo platformą, kuriai numatoma sutelkti 525 mln. eurų investicijų. Tai pastanga spręsti vieną silpniausių Europos puslaidininkių pramonės vietų: ne tik kur gaminami lustai, bet ir kas juos suprojektuoja. Komisijos duomenimis, Europos lustų projektavimo bendrovėms šiuo metu tenka mažiau nei 1 proc. pasaulinių šio segmento pajamų. Tai ypač mažas skaičius regione, kuris siekia technologinės nepriklausomybės.

Kaip aiškinama oficialiame Europos Komisijos pranešime, programa suteiks įmonėms galimybę pasiekti projektavimo įrankius, intelektinės nuosavybės komponentų blokus, inžinerines paslaugas ir prieigą prie gamybos pajėgumų. Tokios priemonės paprastai yra brangios, todėl mažoms bendrovėms kelia didžiulį barjerą dar prieš tai, kai jų produktas pradeda veikti realiame įrenginyje.

Kodėl vien naujų lustų gamyklų nepakanka?

Prieš gaminant mikroschemą, projektuotojams tenka išspręsti kelis tarpusavyje susijusius uždavinius. Reikia aprašyti logiką, įvertinti energijos sąnaudas, išbandyti grandynų veikimą ir užtikrinti, kad būsimas gaminys būtų suderinamas su pasirinktu puslaidininkių gamybos procesu. Net nedidelė projektavimo klaida gali brangiai kainuoti, nes ištaisymui kartais prireikia naujo bandomojo gamybos ciklo. Dėl to prieiga prie profesionalių projektavimo ir patikros įrankių mažai įmonei gali būti tokia pat svarbi kaip pati idėja. Nauja platforma mėgins dalį tokios infrastruktūros paversti prieinamesne.

Europa jau turi stiprių puslaidininkių pramonės dalyvių, tačiau skirtingos vertės grandinės dalys vystėsi nevienodai. Vien įrangos tiekėjai ar mokslinių tyrimų centrai neužtikrina, kad regione įsikurs daug komercinių lustų kūrėjų. Tam reikia klientų, galinčių finansuoti naujo produkto vystymą, ir partnerių, kurie padėtų nuo prototipo pereiti prie patikimos serijinės gamybos. Skirtumas ypač matomas lyginant plačios paskirties procesorius su specializuotais grandynais, skirtais medicinos įrangai, automobilių valdymui arba pramoniniams jutikliams.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 22 minutės

Lietuva keičia kovos mašinų pirkimų modelį: daugiau komponentų ir remonto darbų galėtų likti šalyje

4 min. skaitymo • prieš 37 minutės

„Samsung Galaxy Ring“ gavo naują miego apnėjos vertinimo funkciją: ką ji iš tiesų nustato?

4 min. skaitymo • prieš 52 minutės

AMD duomenų centrų pajamos šoktelėjo 97 proc.: rekordinis 13,4 mlrd. dolerių ketvirtis

Visi naujausi straipsniai →

Lietuvos komandoms naujoji platforma galėtų būti naudinga kaip galimybė prisijungti prie europinių projektų, bet jos įgyvendinimo taisyklės ir finansavimo prieinamumas dar turės būti vertinami atskirai. Mūsų aprašytas mažos galios DI lustas parodo, kaip konkurencijos pranašumas gali slypėti energijos efektyvume, o ne vien maksimaliame skaičiavimų skaičiuje. Projektų sėkmės rodiklis galiausiai bus ne praneštų investicijų suma, o realūs naujų įmonių užsakymai ir produktai.

Lustų pramonės grandinė turi daug etapų. Vienos įmonės kuria architektūrą, kitos rengia fizinį projektą, dar kitos gamina silicio plokšteles, surenka lustus ir juos tikrina. Net ir moderniausia gamykla negali automatiškai užtikrinti Europos technologinės nepriklausomybės, jeigu joje gaminamos mikroschemos daugiausia sukurtos kitų regionų kompanijų. Komisija pabrėžia, kad vietiniai projektuotojai būtini ir tam, kad kuriami gamybos pajėgumai turėtų pakankamą klientų paklausą.

Projektavimo bendrovei pradžioje reikia ne vien kūrybiškos idėjos. Ji turi licencijuoti programinę įrangą, gauti specializuotų blokų, atlikti modeliavimą ir įsitikinti, kad būsimas lustas gamybos procese apskritai veiks. Kiekviena iš šių grandžių kainuoja. Bendra platforma siekia dalį tokios infrastruktūros padaryti pasiekiamą platesniam jaunų įmonių ratui ir sumažinti riziką investuotojams.

Europos Komisijos vykdomoji vicepirmininkė Henna Virkkunen pristatydama iniciatyvą akcentavo, kad startuoliams ir mažoms įmonėms reikia realių priemonių idėjas paversti siliciu, o ne vien politinių pažadų. Tačiau 525 mln. eurų nėra pažadas, kad kiekvienas projektas gaus vienodą finansavimo dalį ar kad pinigai bus tiesiogiai išmokėti visiems norintiesiems. Programa telkia investicijas ir bendras paslaugas, todėl konkretus jų pasiskirstymas priklausys nuo dalyvavimo sąlygų.

Ką tai gali reikšti Lietuvos elektronikos sektoriui?

Lietuva turi lazerių, elektronikos, programinės įrangos ir puslaidininkių specialistų, todėl Europos mastu prieinamos projektavimo priemonės teoriškai gali sudaryti naujų galimybių Lietuvos komandoms. Tačiau iš šio Komisijos pranešimo negalima daryti išvados, kad Lietuvoje jau patvirtintas naujas 525 mln. eurų vertės fabrikas ar atskira nacionalinė dotacija. Kalbama apie visos Europos technologijų infrastruktūrą ir įėjimo kliūčių mažinimą.

Verslui svarbiausias klausimas bus ne skambus biudžetas, o tai, ar platformos prieiga leis greičiau paruošti veikiantį prototipą ir pasiekti gamyklas. Nauji mažos galios DI lustai rodo, kokios įvairios gali būti specializuotų mikroschemų rinkos, o lustų gamintojų augimo rezultatai atskleidžia didėjančią paklausą. Vis dėlto tarp technologijos projekto ir komercinio užsakymo gali praeiti metai.

Naujoji iniciatyva yra reikšminga kaip pramoninės politikos kryptis, bet jos sėkmę bus galima matuoti tik pagal sukurtus produktus, įmonių dalyvavimą ir realius gamybos užsakymus. Europai prireiks ne tik daugiau silicio pajėgumų, bet ir daugiau savų technologijų idėjų, kurias verta gaminti.