DI sujungė skirtingus Ukrainos dronų ginklus į vieną tinklą – taikinį perduoda per sekundes

Sekite TechNaujienos Google

Nyderlandų bendrovė „Intelic“ Ukrainoje diegia DI valdomą „Nexus“ platformą, kuri sujungia radarus, vaizdo atpažinimą, jutiklius ir skirtingų gamintojų dronų sistemas. Jos tikslas – ne sukurti dar vieną droną, o sutrumpinti laiką nuo taikinio aptikimo iki sprendimo, kuo ir kada jį perimti.

Projektą pagal maždaug 30 mln. eurų sutartį remia Nyderlandų gynybos ministerija. Sistema išbandyta pertvarkytoje oro bazėje ir jau pritaikoma Ukrainos mūšio lauke, kur prie vieno oro gynybos tinklo tenka jungti nuolat besikeičiančią techniką.

Tai sprendžia vieną mažiau matomų Europos gynybos problemų. Žemyne veikia šimtai dronų ir jutiklių gamintojų, tačiau jų įranga dažnai naudoja skirtingus duomenų formatus bei valdymo sistemas. Ginklas gali būti techniškai geras, bet pavėluoti, jeigu informacija tarp radaro, operatoriaus ir perėmėjo perduodama rankiniu būdu.

DI čia nešaudo – jis tvarko informacijos chaosą

„Nexus“ renka signalus iš kelių šaltinių ir bando sukurti vieną mūšio lauko vaizdą. DI gali palyginti radaro pėdsaką su kameros vaizdu, įvertinti objekto judėjimą ir pasiūlyti tinkamiausią perėmimo priemonę. Galutinę kontrolę galima palikti žmogui arba tam tikras funkcijas automatizuoti.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 8 minutės

Kaip telefonas prisijungia tiesiai prie palydovo ir kodėl tai dar nėra įprastas mobilusis internetas

3 min. skaitymo • prieš 18 minučių

„Intel“ agentinį DI perkelia į įprastus serverius – brangūs spartintuvai bus reikalingi ne visada

3 min. skaitymo • prieš 23 minutės

„SpaceX“ planuoja milžinišką „Terafab“ – vienoje vietoje gamins lustus palydovams, robotams ir DI

Visi naujausi straipsniai →

„Reuters“ aprašytos sistemos vertė slypi suderinamume. Ukrainos arsenale vienu metu veikia vietiniai dronai, vakarietiški radarai, mobilios ugnies grupės ir klasikinės oro gynybos sistemos. Be bendro duomenų sluoksnio kiekviena jų mato tik dalį situacijos.

Platforma papildytų Ukrainos naudojamą „Delta“ mūšio valdymo sistemą. Ji nėra stebuklingas automatinis skydas: net tiksliai aptikus taikinį vis tiek reikia turėti tinkamoje vietoje esantį perėmėją ir patikimą ryšį.

„TechNaujienos.lt“ jau rašė, kad Kyjive diegiamos DI valdomos kulkosvaidžių sistemos. „Nexus“ idėja platesnė: viename tinkle gali veikti kulkosvaidis, perėmimo dronas, radaras ir vaizdo kamera.

Didžiausia kliūtis – ne algoritmas, o patikimas ryšys

Mūšio lauke duomenų tinklai trukdomi, bazinės stotys naikinamos, o priešininkas mėgina perimti ar suklaidinti signalus. Todėl valdymo platforma turi veikti ir esant daliniam ryšiui, atpažinti pasenusius duomenis bei neleisti vienam klaidingam jutikliui suklaidinti viso tinklo.

Kita problema – kibernetinis saugumas. Kuo daugiau skirtingų įrenginių sujungiama, tuo daugiau atsiranda įėjimo taškų. Priešininkui nebūtina sunaikinti perėmėjo, jei pavyksta pateikti klaidingą taikinį arba uždelsti komandą.

DI sprendimai taip pat turi būti paaiškinami operatoriui. Jei sistema rekomenduoja paleisti brangią raketą į pigų masalą, žmogus turi suprasti, kuo pagrįstas toks pasirinkimas. Karo sąlygomis kelių sekundžių sprendimas negali virsti aklu pasitikėjimu algoritmo balu.

Vis dėlto bendra kryptis aiški: ateities oro gynybą lems ne vien atskirų ginklų charakteristikos, bet jų gebėjimas dalytis duomenimis. Europa gali pagaminti šimtus skirtingų dronų, tačiau be bendros programinės architektūros jų gausa taps logistine našta.

Ukrainos mūšio laukas šią problemą sprendžia greičiau nei taikos meto viešieji pirkimai. Jei „Nexus“ pasiteisins realiomis elektroninės kovos sąlygomis, tokio tipo platformos gali tapti svarbia NATO oro gynybos dalimi ir standartizuoti ne pačius ginklus, o kalbą, kuria jie tarpusavyje susikalba.