Pereiti prie pagrindinio turinio
Skip to content
Ukraina ruošia tolimojo nuotolio dronų planą 2027 metams – taikinių geografija dar plėsis

Dronas skrydžio metu

Ukraina ruošia tolimojo nuotolio dronų planą 2027 metams – taikinių geografija dar plėsis

Ukraina pradėjo formuoti 2027 metų tolimojo nuotolio dronų tiekimo planą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis po vyriausiosios vadovybės posėdžio paskelbė, kad kariuomenei ir gamintojams nustatytos papildomos užduotys, o veiksmingiausi sprendimai bus plečiami.

REKLAMA

Posėdyje taip pat aptartos elektroninės kovos priemonės, infrastruktūros apsauga ir Rusijos ginklų gamybai reikalingų komponentų tiekimo grandinės. Tai rodo, kad tolimojo nuotolio kampanija nebėra pavienių prototipų bandymas – ji planuojama kaip ilgalaikė pramoninė programa.

Ukrainai svarbu ne vien pagaminti daugiau aparatų. Reikia pasirinkti, kokio nuotolio, kovinės galvutės, navigacijos ir atsparumo trukdymui derinys duoda didžiausią rezultatą. Vienas brangus dronas, pasiekiantis labai tolimą taikinį, ne visada vertingesnis už keliolika paprastesnių sistemų.

REKLAMA

Kodėl 2027 metų užsakymai planuojami jau dabar

Tolimojo nuotolio dronų gamybai reikia variklių, elektronikos, kompozitų, navigacijos modulių ir sprogmenų. Gamintojas negali per kelias savaites padvigubinti pajėgumų, jei neturi ilgalaikio užsakymo ir nežino, kokių komponentų reikės.

Oficialiame Ukrainos prezidento pranešime nurodoma, kad vienas pagrindinių kriterijų – gebėjimas atsakyti į Rusijos smūgius analogišku poveikiu. Tai reiškia nuolatinį pajėgumą, o ne retą demonstracinę ataką.

Ilgesnis planavimo horizontas leidžia gamintojams statyti naujas linijas ir pasirašyti tiekimo sutartis. Kartu kariuomenė gali iš anksto formuoti operatorių, žvalgybos ir taikinių vertinimo pajėgumus. Dronas yra tik paskutinė grandis sistemoje, kuri prasideda nuo patikimos informacijos.

REKLAMA

Šią savaitę „TechNaujienos.lt“ rašė apie smūgį Samaros naftos mazgui ir kitus vis tolimesnius taikinius. 2027 m. programa rodo siekį tokius smūgius paversti nuolatiniu spaudimu.

Nuotolį vis dažniau lemia ne degalų bakas, o elektronika

Didelį atstumą skrendantis dronas valandų valandas patiria vėją, navigacijos paklaidas ir elektroninį trukdymą. Net nedidelė krypties klaida skrydžio pradžioje gali virsti dešimčių kilometrų nuokrypiu.

Dėl to svarbūs inerciniai jutikliai, reljefo arba vaizdų atpažinimas ir gebėjimas tęsti misiją praradus palydovinę navigaciją. Pažangesnės sistemos gali lyginti kameros matomą vietovę su iš anksto įkeltais žemėlapiais, tačiau tai didina skaičiavimo bei energijos poreikį.

REKLAMA

Rusija savo ruožtu plečia elektroninės kovos zonas ir oro gynybą aplink strateginius objektus. Kuo daugiau taikinių reikia saugoti, tuo labiau išskaidomi radarai ir perėmėjai. Tai viena priežasčių, kodėl Ukraina atakuoja skirtingus regionus ir verčia gynybą spėlioti.

Programos mastą lems finansavimas ir komponentų tiekimas. Nors daug Ukrainos dronų gaminama vietoje, varikliai, lustai ar optika gali būti priklausomi nuo tarptautinių grandinių. Sankcijų kontrolė tuo pat metu tampa abipusės technologinės kovos dalimi.

2027 metų planas nereiškia, kad jau žinomas konkretus pagaminamų dronų skaičius ar jų modeliai. Tačiau pats daugiametis planavimas yra svarbus signalas: tolimojo nuotolio smūgiai laikomi nuolatine Ukrainos atgrasymo ir pramoninio spaudimo priemone. Jei gamyba bus išplėsta, saugios zonos samprata Rusijos gilumoje toliau trauksis.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

Rokas Baltrušaitis Technologijų žurnalistas, videografas, kūrybinių industrijų bakalauras VILNIUS TECH universitete. El. p. redakcija@technaujienos.lt.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.