Skip to content
Mažiau priklausomybės nuo importo: ES siūlo naują planą baterijų ir lustų medžiagoms

DI sukurta iliustracija.

Mažiau priklausomybės nuo importo: ES siūlo naują planą baterijų ir lustų medžiagoms

Europos Komisija pasiūlė naują planą, kuriuo pažangiųjų medžiagų tyrimus siekiama greičiau paversti Europoje gaminamais produktais. Jis apima baterijų, elektronikos, transporto, statybų, sveikatos ir gynybos technologijas. Lapkričio 18 d. pristatyta iniciatyva numato 2035 metų rodiklius ir glaudesnį valstybių bendradarbiavimą. Lietuvos pramonei bei mokslui ji aktuali dėl galimybės lengviau pasiekti bandymų infrastruktūrą ir bendras technologijų plėtros grandines.

REKLAMA

Komisijos pranešime siūlomi trys orientyrai: bent 20 proc. didesnės investicijos į pažangiųjų medžiagų tyrimus ir inovacijas, bent 20 proc. daugiau šioje srityje veikiančių ES startuolių bei augančių bendrovių ir bent 20 proc. projektų, pasiekiančių aukštesnį diegimo lygį. Tai pasiūlyti bendri tikslai, o ne jau paskirstytas naujas finansavimas atskiroms Lietuvos įmonėms.

Medžiaga lemia daugiau nei galutinio gaminio formą

Pažangiosios medžiagos kuriamos tam, kad gaminys turėtų konkrečias savybes: būtų lengvesnis, atsparesnis, geriau praleistų elektrą ar efektyviau atliktų savo funkciją. Komisija tarp taikymo pavyzdžių mini baterijas, vėjo elektrinių dalis, medicininius implantus ir lustus. Dėl to ši sritis sieja skirtingas pramonės šakas. Tas pats klausimas – kaip patikimai pagaminti reikiamų savybių medžiagą didesniu mastu – iškyla ir laboratorijoje, ir gamykloje.

ES jau turi nemažą veiklos pagrindą: Komisija nurodo daugiau nei 15 tūkst. šioje srityje veikiančių įmonių ir apie 1,5 mln. darbo vietų. Tačiau geras tyrimas ne visuomet virsta serijine gamyba. Reikia bandomųjų linijų, patikros, kvalifikavimo ir darbuotojų, gebančių naują procesą valdyti. Todėl plane akcentuojamas ryšys tarp mokslo, infrastruktūros ir rinkos, o ne vien naujų mokslinių publikacijų skaičius.

REKLAMA

Iki 2030 metų valstybėms siūloma sutelkti darbą į penkias kryptis: strategiškai svarbius tyrimus, skaitmenines priemones ir DI, greitesnę patikrą, gamybos masto didinimą bei įgūdžius. Tarp galimų paklausą skatinančių priemonių minimi strateginiai projektai ir viešieji pirkimai. Tokia kryptis gali būti svarbi ir nedideliam tiekėjui, kuriam neužtenka sukurti medžiagos mėginį – reikia pirkėjo, bandymų galimybės ir kelią į gamybą finansuojančių partnerių.

Technologinę šio tarpo pusę iliustruoja tyrimas apie drėgmės poveikį kietojo elektrolito baterijoms. Net perspektyvus elementas priklauso nuo medžiagos apdorojimo ir jos savybių išlaikymo. Naujas ES planas nėra konkrečios baterijos pažadas, bet bandymas pagerinti sąlygas, kuriomis skirtingų sričių laboratoriniai sprendimai galėtų būti patikimai tikrinami ir gaminami.

Žaliavą pakeisti galima, tačiau priklausomybė gali persikelti

Tą pačią dieną Jungtinis tyrimų centras pristatė 266 technologinių alternatyvų vertinimą, susijusį su kritinių žaliavų naudojimo mažinimu. Jo išvada nėra vienareikšmė: pakaitalai gali pagerinti vienas savybes ir pabloginti kitas. Kai kurios alternatyvos jau pasiekusios galutinio prototipo ar diegimo etapą, tačiau nauja medžiaga kartais tiesiog perkelia tiekimo priklausomybę kitai šaliai ar gamybos grandinei.

REKLAMA

Pavyzdžiui, centro duomenimis, apie 97 proc. į Europą importuojamo galio atkeliauja iš Kinijos. Silicis ar silicio karbidas gali pakeisti galį dalyje paskirčių, tačiau reikia vertinti našumą, kainą ir naujo tiekimo patikimumą. Panašus kompromisas galimas automobilių detalėse: magnį pakeitus aliuminio lydiniu, detalė tam tikrais atvejais gali tapti ilgaamžiškesnė ar lengviau perdirbama, bet ir sunkesnė. Pakaitalas turi būti vertinamas konkrečiam gaminiui.

Lietuvos įmonėms ir tyrėjams tai reiškia, kad svarbi gali būti ne vien naujos medžiagos formulė, bet ir patikros, inžinerijos ar gamybos kompetencija. Lietuva neseniai pateko į ES trejetuką pagal technologijų ir tiksliųjų mokslų aukštąjį išsilavinimą. Toks žmogiškasis pagrindas savaime negarantuoja užsakymų, tačiau paaiškina, kodėl bendri Europos technologijų projektai yra daugiau nei vien užsienio gamyklų tema.

Programos rodiklius verta skaityti tiksliai. Dviem atvejais kalbama apie augimą – investicijų ir bendrovių skaičiaus padidėjimą. Trečiuoju atveju 20 proc. yra projektų dalis, turinti pasiekti aukštesnį diegimo lygį; tai nėra pažadas kiekvieno gaminio našumą pagerinti penktadaliu. Tokia skirtis svarbi vertinant būsimą pažangą: daugiau finansavimo, daugiau veikiančių įmonių ir daugiau į praktiką perėjusių projektų yra skirtingi rezultatai, kuriuos reikės matuoti atskirai pagal numatytus rodiklius.

Pasiūlymą dar turi priimti ES Taryba. Komisija numato pirmą pažangos įvertinimą iki 2028 metų pabaigos, o išsamesnę įgyvendinimo ataskaitą – iki 2030 metų pabaigos. Iki tol bus svarbu, kaip bendros kryptys virs konkrečiomis bandymų, investicijų ir kompetencijų priemonėmis. Dokumente minimi 2,3 mlrd. eurų, jau skirti per 2021–2027 metų „Europos horizonto“ programą, yra ankstesnės paramos kontekstas, o ne naujai paskelbto paketo dydis.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.