Skip to content
Elektrifikuotas audinys surinko 2,6 karto daugiau fosfatų: naujas būdas mažinti vandens žydėjimą

DI sukurta iliustracija.

Elektrifikuotas audinys surinko 2,6 karto daugiau fosfatų: naujas būdas mažinti vandens žydėjimą

Mokslininkai išbandė audinį, kuris iš vandens surenka fosfatus, o pakeitus elektros įtampą juos vėl atiduoda. Laboratorijoje magnetitu padengtas anglies audinys, prijungtas prie elektros, surinko maždaug 2,6 karto daugiau fosfatų nei toks pat audinys be įtampos. Šis rezultatas įdomus dėl dviejų priežasčių: fosforo perteklius skatina vandens žydėjimą, tačiau pačios fosforo žaliavos reikalingos trąšoms ir nėra neišsenkančios.

REKLAMA

Apie darbą lapkričio 18 d. paskelbė Šiaurės Vakarų universitetas, kurio komanda bendradarbiavo su Argono nacionaline laboratorija. Tą pačią dieną tyrimas publikuotas žurnale „ACS ES&T Engineering“. Tyrėjai sukūrė pakartotinai naudojamą elektrodą ir patikrino jo veikimą laboratorinėmis sąlygomis; bandymai su tikromis nuotekomis dar numatyti. Tai svarbus etapas vertinant, ar metodas galėtų būti pritaikomas valymo įrenginiuose.

Fosfatus sulaiko danga, o elektrą galima perjungti

Pagrindui pasirinktas anglies audinys yra laidus elektrai ir turi paviršių, ant kurio galima pritvirtinti fosfatus surenkančias daleles. Tyrėjai jį išvalė ir tris kartus panardino į magnetito nanodalelių tirpalą. Magnetitas – geležies oksidas, o jo dalelių paviršius sąveikauja su fosfatais. Taip audinys tampa ir elektrodu, ir atrama aktyviai dangai, užuot veikęs vien kaip mechaninis sietas.

Elektrocheminėje celėje taikyta 1,2 volto įtampa sustiprino surinkimą. Pakeitus įtampos kryptį, sulaikyti fosfatai išsiskyrė į aplinkinį tirpalą, iš kurio juos būtų galima atgauti. Šis valdomas perjungimas išskiria metodą iš vienkartinio teršalo sugėrimo: naudingą medžiagą siekiama sukaupti, atskirti ir paruošti kitam panaudojimui. Vien surinkti fosfatą ant paviršiaus neužtenka, jei vėliau tektų išmesti visą tą paviršių.

REKLAMA

Autoriai pabrėžia, kad išlaisvinant fosfatus neprireikė papildomų cheminių regenerantų. Įprastame valyme gali būti naudojamos metalų druskos, kurios padeda pašalinti fosforą, tačiau kartu susidaro toliau tvarkytinos liekanos. Elektrinis valdymas galėtų sumažinti tokių reagentų poreikį. Vis dėlto sistema naudoja energiją, jai reikia medžiagų bei priežiūros, todėl teiginys apie mažesnį chemikalų kiekį dar nėra visos technologijos sąnaudų įvertinimas.

Skirtumas tarp fosfatų šalinimo ir jų susigrąžinimo svarbus praktiškai. Pirmuoju atveju vertinama, kiek sumažėjo teršalo koncentracija išleidžiamame vandenyje. Antruoju reikia žinoti ir atgautos medžiagos koncentraciją, grynumą bei tinkamumą kitam procesui. Naujas audinys parodė valdomą sugėrimo ir išskyrimo principą, bet universiteto pranešime nepateikta komercinio trąšų produkto gamybos schema ar galutinė tokio produkto savikaina.

Baltijos regione fosforo perteklius turi aiškią kainą

HELCOM fosforo ir azoto perteklių įvardija kaip vieną pagrindinių Baltijos jūros eutrofikacijos priežasčių. Maistinių medžiagų gausa skatina dumblių augimą, mažina vandens skaidrumą, o organinei medžiagai yrant eikvojamas deguonis. Todėl Lietuvos skaitytojams naujiena siejasi su pažįstama problema: kokios technologijos galėtų padėti sulaikyti šias medžiagas prieš joms pasiekiant upes, marias ir jūrą.

REKLAMA

Tai skirtinga užduotis nei, pavyzdžiui, Lietuvos mokslininkų tiriamas mikroplastiko naikinimas šviesa ir garsu. Fosfatai yra ištirpę junginiai, todėl jų negalima vertinti kaip tų pačių plastikinių dalelių. Vandens valymo technologijos turi būti derinamos prie konkretaus teršalo, jo koncentracijos ir vandens sudėties. Vienas gerai veikiantis elektrodas automatiškai neišsprendžia visų vandens kokybės problemų.

Kitas komandos žingsnis – pakartoti bandymus su tikromis nuotekomis, kol kas išlaikant tą patį laboratorinį mastą. Tokiame vandenyje yra kitų ištirpusių medžiagų ir dalelių, kurios gali pakeisti elektrodo darbą. Tik po šios patikros būtų pereinama prie didesnės sistemos. Tyrėjai taip pat numato vertinti kitus metalų oksidus, kad suprastų, kaip skirtinga danga keičia medžiagų surinkimą ir atgavimą.

Fosfatai į vandens telkinius patenka ne vien iš vieno vamzdžio. Lietus gali nuplauti trąšų likučius nuo laukų, vejų ar sodų, todėl surinkimo vieta yra ne mažiau svarbi už patį sorbentą. Valymo įrenginyje kontroliuojamas srautas skiriasi nuo pasklidusio paviršinio nuotėkio. Naujojo darbo autoriai pirmiausia tikrina medžiagos ir elektros sąveiką; atskiras inžinerinis etapas būtų nuspręsti, kur tokį elektrodą įrengti ir kaip užtikrinti nuolatinį vandens kontaktą su jo aktyviu paviršiumi.

Universitetas atskleidė ir su darbu susijusius komercinius interesus: tyrėjai Kelly Matuszewski ir Vinayakas Dravidas nurodyti preliminarioje patento paraiškoje, o V. Dravidas yra vandens valymo technologijas kuriančios bendrovės „Coral Innovations“ steigėjas bei akcininkas. Kol kas paskelbtas laboratorinis rezultatas leidžia vertinti naują fosfatų surinkimo būdą. Jo pritaikomumą nuotekų ūkiui lems būsimi bandymai su sudėtingesniu vandeniu, elektrodo ilgaamžiškumas ir proceso sąnaudos.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.