DI sukurta iliustracija.
ES susitarė trumpinti elektros tinklų leidimų kelią: numatyta nauda ir vietos bendruomenėms
Elektros tinklų, energijos kaupimo ir atsinaujinančios energetikos projektams Europos Sąjungoje žadamas trumpesnis leidimų išdavimo kelias. Lapkričio 18 d. ES Taryba pranešė apie preliminarų susitarimą su Europos Parlamentu. Jame derinamas procedūrų spartinimas ir vietos bendruomenių dalyvavimas, tačiau naujos taisyklės dar nėra įsigaliojusios.

Susitarimas apima ne vien elektrines. Jis svarbus ir tinklams, kaupikliams bei įkrovimo infrastruktūrai, nuo kurių priklauso, ar naujai pagamintą elektrą bus galima perduoti vartotojui. Projektas gali turėti finansavimą ir tinkamą technologiją, bet jo įgyvendinimas vis tiek stringa, jei leidimų procesas užtrunka arba trūksta tinklo pajėgumo.
Infrastruktūros plėtrai ES jau naudoja ir finansines priemones. Tarybos apžvalgoje nurodyta, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos daliai 2021–2027 m. buvo skirta 5,84 mlrd. eurų. Tai ankstesnio finansavimo laikotarpio biudžetas, o ne šiąnakt susitarus naujai Lietuvai paskirta suma.
Finansavimas ir leidimų tvarka sprendžia skirtingas to paties projekto problemas. Parama gali padėti padengti investicijų sąnaudas, o aiškesnė administracinė procedūra – sumažinti neapibrėžtumą dėl įgyvendinimo laiko. Kad elektros sistema pajustų rezultatą, vis tiek reikės suprojektuoti infrastruktūrą, atlikti būtinus vertinimus ir užbaigti realius statybos darbus.
Skaitmeniniai prašymai ir aiškesnis procedūrų kelias
Numatomi vieningi arba tarpusavyje sujungti skaitmeniniai portalai, kad projektų vykdytojams būtų lengviau teikti dokumentus ir sekti procedūras. Valstybėms taip pat paliekama galimybė tam tikruose tarpiniuose administraciniuose etapuose taikyti principą, kai institucijos neatsakymas per nustatytą laiką laikomas pritarimu.
Ši nuostata nereiškia automatinio leidimo visai elektrinei ar perdavimo linijai. Ji susieta su tarpiniais veiksmais, todėl būtų netikslu teigti, kad projektai galės būti statomi vien institucijai pavėlavus atsakyti. Susitarime taip pat išlaikomos išimtys, susijusios su saugumu, gynyba ir kultūros paveldu.
Didesniems nei 7 MW atsinaujinančios energetikos projektams numatomas sąžiningas naudos dalijimasis su vietos bendruomenėmis. Gali būti pasitelkiamas nepriklausomas bendruomenės tarpininkas. Šie elementai svarbūs ten, kur projekto nauda elektros sistemai ir vietos gyventojų patiriami pokyčiai vertinami skirtingai.
Dabar susitarimą dar turės patvirtinti abi ES institucijos. Po galutinio priėmimo numatytas 18 mėnesių terminas direktyvai perkelti į nacionalinę teisę. Todėl šiandienos žinia yra apie sutartą reformos kryptį, o ne jau pasikeitusią Lietuvos leidimų išdavimo tvarką.
Tinklai turi spėti paskui elektrinių plėtrą
Platesnį kontekstą pateikia ES Tarybos energetikos infrastruktūros apžvalga. Joje išskiriami nepakankami tinklų pajėgumai, vėluojantys projektai ir naujos saugumo grėsmės. Europos tinklų paketas susideda iš dviejų teisėkūros krypčių: tarpvalstybinės infrastruktūros taisyklių peržiūros ir leidimų procedūras keičiančios direktyvos.
Tarpvalstybinės jungtys leidžia elektrai judėti tarp rinkų. Vietos tinklai lemia, ar prie jų bus prijungtas naujas gamintojas, kaupiklis ar didelę galią naudojantis vartotojas. Dėl šios priežasties vien papildoma elektrinės galia neatsako į klausimą, kiek jos pagamintos energijos konkrečiu metu pasieks vartotojus.
Tarybos apžvalgoje nurodoma, kad ES bendros svarbos infrastruktūros sąraše yra daugiau kaip 200 tarpvalstybinių projektų. Beveik pusė jų susiję su elektros, jūrų ir išmaniaisiais tinklais. Tokiems projektams gali būti taikomas ES finansavimas ir procedūrinės lengvatos, o bendras tikslas – geriau sujungti energijos rinkas.
Lietuvos skaitytojams tinklų tema tiesiogiai siejasi su didmeniniais kainų svyravimais. Neseniai aptartoje Lietuvos energetikos agentūros savaitinėje apžvalgoje matyti, kaip sustiprėjęs vėjas ir didesnė vietos gamyba pakeitė kainų vidurkį. Tačiau atskiromis valandomis gamyba ir vartojimas nesutampa, todėl reikalingas visas derinys: perdavimas, kaupimas ir lankstesnis vartojimas.
Leidimų reforma savaime nepasako, kiek atpigs konkretaus namų ūkio elektra. Sąskaitai turi įtakos tiekėjo sutartis, tinklo dedamosios ir rinkos situacija. Jos praktinę naudą reikėtų vertinti pagal tai, ar reikalingi projektai įgyvendinami greičiau ir ar dėl to sumažėja infrastruktūros trūkumai.
Lietuvoje vystomam projektui taip pat reikės aiškios nacionalinės tvarkos: kas priima dokumentus, kokius sprendimus institucijos gali priimti skaitmeniniu būdu ir kaip sprendžiami nesutarimai. Bendruomenėms bus svarbu matyti, kokia konkreti nauda joms siūloma, o ne vien bendrą pažadą apie šalies energetinę nepriklausomybę.
Perkeliant direktyvą į Lietuvos teisę paaiškės ir tai, kaip jos nuostatos veiks kartu su jau taikomais teritorijų planavimo bei aplinkos vertinimo procesais. Kol šis etapas nebaigtas, projektų vykdytojams ir gyventojams atskaitos tašku lieka galiojantys reikalavimai. Naują susitarimą verta stebėti kaip būsimo proceso pokytį, o ne kaip šiandien atsiradusią statybų išimtį.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
NASA ruošia gama spindulių teleskopą: jis tirs, kur Visatoje susidaro ir išnyksta antimedžiaga
2NASA ir Europa parengė „Sentinel-6B“: palydovas taps pasauliniu jūros lygio matavimų etalonu
3NASA „Roman“ teleskopo instrumentus suderino itin tiksliai: prasideda naujas patikrų etapas
4JT paskelbė naują DI klimato susitarimą: dėmesio centre – duomenų centrų energija ir vanduo
5NASA Marse aptiko šviesias uolienas, galinčias išsaugoti senovinės gyvybės pėdsakus
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.