Skip to content
Be baterijos veikiantis implantas pagerino diabeto rodiklius žiurkėms: energiją gauna iš gliukozės

DI sukurta iliustracija.

Be baterijos veikiantis implantas pagerino diabeto rodiklius žiurkėms: energiją gauna iš gliukozės

Gliukozę energijai naudojantis eksperimentinis implantas pagerino diabeto rodiklius žiurkėms. Lapkričio 18 d. žurnale „Nature“ pristatyta „NeuroAxis“ sistema veikia be baterijos ir be belaidžio energijos perdavimo. Ji sukurta veikti nervų bei imuninės sistemos sąveiką. Tai ankstyvas tyrimas su gyvūnais, o ne jau pacientams siūlomas diabeto gydymo būdas.

REKLAMA

„NeuroAxis“ atkartoja klajoklio nervo refleksą ir, reaguodama į medžiagų apykaitos signalus, reguliuoja nervinį aktyvumą. Tyrėjai naudojo tiek 1, tiek 2 tipo diabeto modelius. Abiem atvejais jie nustatė geresnę gliukozės toleranciją, didesnį jautrumą insulinui ir pagerėjusią glikemijos kontrolę. Autoriai taip pat praneša apie po gydymo nutraukimo išlikusį poveikį, tačiau iš to negalima spręsti apie nuolatinį žmogaus ligos išgydymą.

Kodėl tyrėjai nagrinėjo abu diabeto tipus

Diabeto pavadinimas apima skirtingus organizmo sutrikimus. Kaip aiškina JAV Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas, 1 tipo liga išsivysto imuninei sistemai naikinant insuliną gaminančias kasos beta ląsteles. Insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles, kur ji naudojama energijai. Kai šio hormono trūksta, gliukozė kaupiasi kraujyje, nors ląstelėms reikalingos energijos stinga. Todėl vien cukraus koncentracijos matavimas nepašalina ligos priežasties.

2 tipo diabetui būdingas kitoks derinys: organizmas prasčiau reaguoja į insuliną, o kasa nepagamina tiek jo, kiek reikia gliukozės pusiausvyrai palaikyti. Atsparumas insulinui susijęs su raumenų, riebalinio audinio ir kepenų ląstelių atsaku. Šis skirtumas paaiškina, kodėl naujo prietaiso tyrime svarbu atskirai vertinti skirtingus ligos modelius. Teigiamas rezultatas viename iš jų savaime neatsako į klausimą, kaip technologija veiktų kitu atveju.

REKLAMA

1 tipo diabeto modelyje autoriai stebėjo insuliną gaminančių beta ląstelių atsikūrimą ir silpnesnį uždegiminį imuninį atsaką. 2 tipo modelyje sistema keitė makrofagų būseną bei mažino sisteminį lėtinį uždegimą. Tai rodo pasirinktą biologinę kryptį: prietaisas turėtų padėti reguliuoti organizmo atsaką, pasitelkdamas nervinius signalus. Tyrimo santraukoje nepateikta žmonių klinikinių bandymų rezultatų, todėl apie tokio poveikio dydį pacientams kalbėti dar anksti.

Kuo tai skiriasi nuo insulino pompos

Ši idėja skiriasi nuo jau naudojamų automatizuoto insulino tiekimo sistemų. NIDDK vadinamąją dirbtinę kasą aprašo kaip trijų dalių derinį: gliukozės jutiklis perduoda matavimus, programa apskaičiuoja reikalingą insulino kiekį, o pompa jį suleidžia. Tokia sistema padeda valdyti gliukozės svyravimus dieną ir naktį. Ji automatizuoja dalį kasdienės priežiūros, tačiau jos veikimo pagrindas išlieka insulino tiekimas pagal matuojamą poreikį.

Daugeliui tokių sistemų vis dar reikia žmogaus įvesties, pavyzdžiui, informacijos apie suvalgomus angliavandenius. Taip pat tenka keisti jutiklius, prižiūrėti pompos kateterį ir spręsti ryšio ar matavimo sutrikimus. Tai padeda suprasti naujų savarankiškų prietaisų kūrėjų siekį mažinti priežiūros naštą. Vis dėlto žodis „automatinis“ medicinoje neapibūdina vien patogumo: sistema turi patikimai veikti skirtingomis sąlygomis ir saugiai elgtis, kai jos dalis sugenda.

REKLAMA

„NeuroAxis“ nėra ir tas pats metodas, kurį spalį pristatė ETH Ciuricho mokslininkai. Anksčiau aprašytas elektroninis implantas bandymuose su pelėmis gliukozę keitė į kitą medžiagą, naudodamas iš išorės belaidžiu būdu gaunamą energiją. Dabartinio darbo naujumas susijęs su kitokiu poveikio taikiniu ir energijos šaltiniu. Tai dvi atskiros mokslinių tyrimų kryptys, kurių rezultatai neturėtų būti pristatomi kaip vieno jau parengto produkto savybės.

Praktinis klausimas būsimiems implantams yra ne tik tai, ar jie parodo pageidaujamą poveikį laboratorijoje. Reikėtų nustatyti, kaip ilgai sistema stabiliai veiktų, kaip audiniai reaguotų į jos medžiagas ir kokiomis aplinkybėmis tektų prietaisą pašalinti. Taip pat svarbu vertinti ne vien vidutinę gliukozės koncentraciją, bet ir pernelyg žemo jos lygio epizodus. Šiuos klausimus keliame kaip būsimo klinikinio vertinimo kriterijus, o ne kaip šiame darbe nustatytus trūkumus. Svarbi būtų ir palyginamoji grupė: naujo metodo naudą reikėtų vertinti greta tinkamai taikomo įprasto gydymo, o ne vien pagal skirtumą nuo negydomos ligos. Tik toks palyginimas padėtų suprasti, ką papildomai gauna pacientas.

Lietuvos pacientams aktualiausia šio darbo žinia – ieškoma papildomų būdų paveikti ligą, kuriuos galėtų suteikti elektronikos ir biologijos jungtis. Kaip ir naujų vaistų kūrimo projektuose, laboratorinis rezultatas dar turi pereiti žmogaus saugumo ir veiksmingumo patikrą. Šiandien jis nekeičia gydytojo paskirto gydymo. Technologijos vertę pacientui galiausiai parodys ne vien galimybė atsisakyti baterijos, bet patikimai įrodyta ilgalaikė nauda ir priimtina procedūros rizika.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.