Skip to content
Vienas šiltas įkrovimas padėjo baterijai veikti vėsoje: po 250 ciklų liko 87 proc. talpos

DI sukurta iliustracija.

Vienas šiltas įkrovimas padėjo baterijai veikti vėsoje: po 250 ciklų liko 87 proc. talpos

Eksperimentinė kietojo elektrolito baterija po pradinio įkrovimo 45 °C temperatūroje geriau veikė esant +5 °C. Lapkričio 18 d. žurnale „Nature Communications“ paskelbtame darbe maišelio tipo elementai po 250 užbaigtų ciklų išlaikė 87 proc. pradinės talpos. Lietuvos vairuotojams įdomi pati kryptis: tyrėjai ieško, kaip energijos kaupiklio veikimą vėsesnėje aplinkoje pagerinti jo paruošimo metu.

REKLAMA

Tyrime nagrinėti iš pradžių anodo neturintys kietojo elektrolito elementai su sidabro ir anglies tarpsluoksniu. Paaiškėjo, kad ličio ir sidabro lydinio formavimasis labai priklauso nuo temperatūros: 45 °C aplinkoje vyksta greitai, o esant +5 °C yra slopinamas. Dėl to lėtėja ličio judėjimas ir prastėja sluoksnių sąlytis. Vienas šiltas pradinis įkrovimas padėjo aktyvinti tarpsluoksnį prieš tolesnį darbą vėsesnėmis sąlygomis.

Baterijos talpą lemia ir dalelių judėjimas

Kodėl toks plonas sluoksnis gali pakeisti viso elemento rezultatą, padeda suprasti pats baterijos veikimas. JAV Energetikos departamento paaiškinime išskiriami du susiję procesai: elektronai juda išorine grandine, o jonai – per elektrolitą. Energija kaupiama cheminiu pavidalu, todėl svarbus ne tik aktyviųjų medžiagų kiekis. Dalelės turi pasiekti reikiamą vietą ir dalyvauti reakcijoje; vien teorinio medžiagos gebėjimo kaupti energiją neužtenka.

Įkraunant ir iškraunant šių judėjimų kryptis keičiasi. Tačiau tikroje baterijoje procesai nėra idealiai grįžtami: laikui bėgant keičiasi medžiagų cheminė sudėtis ir struktūra. Dėl to gali mažėti naudingai panaudojama talpa ar prastėti saugumas. Būtent todėl tyrėjai vertina ne vien naujo elemento pirmą įkrovimą, bet ir tai, kas lieka po daugelio pakartojimų. Toks bandymas geriau parodo, ar pradinis pranašumas išlieka naudojant kaupiklį.

REKLAMA

Po 250 ciklų šiltai aktyvinti elementai turėjo maždaug tris kartus didesnę iškrovimo talpą už lygintus elementus, kurie veikė pagal pastovios žemos temperatūros protokolą. Tai nereiškia tris kartus didesnio naujos baterijos energijos tankio ar tiek pat ilgesnio elektromobilio nuvažiuojamo atstumo. Skaičius apibūdina konkretaus laboratorinio palyginimo rezultatą po ciklavimo. Be to, +5 °C yra vėsa, o ne bandymas per Lietuvos žiemos šalčius.

Kietojo elektrolito baterijų kūrėjams svarbu suderinti kelis tikslus: energijos kiekį, tarnavimo trukmę, galimybę perduoti galią ir patikimą veikimą skirtingomis sąlygomis. Vienas geras rodiklis dar nenusako viso įrenginio savybių. Pavyzdžiui, ilgas ciklinis tarnavimas laboratorijoje savaime neatskleidžia, kaip greitai būtų įkraunama didelė baterija automobilyje arba kiek kainuotų jos gamyba. Todėl atskirą rezultatą vertiname pagal tai, kas iš tiesų buvo matuota.

+5 °C bandymas dar neatsako į visus žiemos klausimus

Iš Lietuvos perspektyvos ypač įdomus veikimas pereinamuoju metų laiku, kai temperatūra būna keli laipsniai virš nulio. Vis dėlto bandymo su vienu elementu sąlygos skiriasi nuo automobilio baterijos, kurią sudaro daug elementų, valdymo elektronika ir šilumos reguliavimo sistema. Kiek laboratorinis pagerėjimas pakeistų kasdienį naudojimą, būtų galima spręsti tik įvertinus visą sistemą. Dabartinė publikacija tokio automobilio bandymo nepateikia ir konkretaus modelio pristatymo datos neskelbia.

REKLAMA

Tyrimas primena, kad pažanga gali slypėti ir gamybos bei paruošimo procedūrose. Nauja medžiagų kombinacija yra viena galimybė, tačiau svarbi ir tai, kaip jos sluoksniai suformuojami bei pradeda veikti kartu. Galimas praktinis tokio darbo pranašumas būtų geresnis rezultatas išlaikant pagrindinę elemento konstrukciją. Ar pasirinkta procedūra tinkama didelės apimties gamybai, reikėtų vertinti pagal jos trukmę, energijos poreikį ir rezultatų pakartojamumą skirtingose partijose. Gamybai reikšminga ne tik geriausio bandinio talpa, bet ir tai, kiek elementų pasiekia tokį pat rezultatą. Šį klausimą atskirtų didesnės, vienodomis sąlygomis pagamintos partijos vertinimas bei bandymai skirtingais naudojimo režimais.

Kitos komandos sprendžia kitus kietojo elektrolito baterijų apribojimus. Šiandien rašėme apie „GS Yuasa“ darbą, skirtą drėgmės poveikiui ir jonų laidumui. Tai atskiras tyrimas, tačiau abiem atvejais svarbi medžiagų sąveika realiomis sąlygomis. Prieš vertinant, kuri technologija pasieks rinką, reikia atsižvelgti į visą grandinę – nuo medžiagos paruošimo iki ilgalaikio, pakartojamo elemento veikimo ir gamybos proceso kontrolės.

Žingsnį nuo elemento iki konkrečios paskirties įrenginio iliustruoja ir ličio ir sieros baterijų perdavimas praktiniam vertinimui. Skirtingoms technologijoms reikalingi atskiri bandymai, todėl jų rezultatų sumuoti negalima. Naujojo sidabro ir anglies tarpsluoksnio darbo stiprybė – aiškiai įvardyta temperatūros problema ir parodytas būdas ją sumažinti laboratorijoje. Vartotojui tai nėra patarimas namuose šildyti telefono ar automobilio bateriją: paruošimo procedūra skirta konkrečiam eksperimentiniam elementui.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.