Skip to content
Leukemijos gydymo atsaką padėjo prognozuoti pirmosios valandos po vaisto dozės

DI sukurta iliustracija.

Leukemijos gydymo atsaką padėjo prognozuoti pirmosios valandos po vaisto dozės

Pirmosiomis valandomis po vaisto dozės užfiksuoti kraujo ląstelių pokyčiai gali suteikti ankstyvų užuominų, kaip pacientas reaguos į leukemijos gydymą. Lapkričio 18 d. paskelbtame tyrime tokie signalai padėjo prognozuoti lėtinės mieloidinės leukemijos gydymo atsaką po dvylikos mėnesių. Kol kas tai mokslinis metodas, kurį reikės tikrinti su naujomis pacientų grupėmis.

REKLAMA

Darbas apėmė 81 lėtinės fazės leukemija sergantį pacientą. Vienoje grupėje kraujas tirtas prieš dasatinibo vartojimą ir praėjus valandai po dozės, kitoje – prieš nilotinibą ir po trijų valandų. Tyrėjai išanalizavo 229 mėginius, apėmusius maždaug 44 mln. ląstelių, ir išskyrė 37 imuninių ląstelių populiacijas. Tai leido stebėti ne vien bendrą kraujo sudėtį, bet ir atskirų ląstelių atsaką.

Kodėl svarbi ne vien ligos diagnozė

Lėtinė mieloidinė leukemija yra konkreti kraujo vėžio rūšis, todėl tyrimo negalima taikyti visoms leukemijoms. JAV Nacionalinis vėžio institutas aiškina, kad ligai būdingas BCR::ABL1 genų susijungimas, susijęs su vadinamąja Filadelfijos chromosoma. Jis atsiranda apsikeitus dalimis dviem chromosomoms. Susidaręs baltymas siunčia ląstelėms augimo signalus, o gydymu siekiama slopinti šį ligą palaikantį procesą. Tai per gyvenimą įgytas pokytis, o ne įprastai iš tėvų paveldimas požymis.

Tirozino kinazės inhibitoriais vadinami vaistai veikia būtent šią signalų grandinę. Tačiau vien tai, kad skiriamas tikslinis preparatas, dar nepasako, kaip greitai ir stipriai į jį sureaguos konkretaus žmogaus liga. Gydymo eigai stebėti naudojami molekuliniai tyrimai. Nacionalinio vėžio instituto navikinių žymenų apraše BCR::ABL1 nurodomas kaip rodiklis, padedantis ir nustatyti ligą, ir stebėti gydymo atsaką kraujo ar kaulų čiulpų mėginiuose.

REKLAMA

Naujojo darbo autoriai panaudojo masių citometriją ir statistinius modelius, kad ankstyvą ląstelių signalų rinkinį susietų su vėlesniu molekuliniu atsaku. Skirtingų vaistų grupėse svarbūs požymiai nesutapo. Tai nėra vienas visiems pacientams tinkantis rodmuo. Be to, nurodytos valandos reiškia kraujo paėmimo laiką po dozės, o ne pažadą per valandą pateikti parengtą klinikinę išvadą.

Ši skirtis svarbi skaitant greitų medicinos testų naujienas. Mėginio paėmimas yra tik vienas etapas: po jo eina paruošimas, matavimas, kokybės patikra ir rezultatų vertinimas. Kuo daugiau ląstelės savybių matuojama vienu metu, tuo daugiau informacijos galima gauti, tačiau didėja ir analizės sudėtingumas. Iš ankstyvo biologinio signalo dar negalima savaime spręsti, kiek laiko užtruktų tokia paslauga ligoninėje ir kokia būtų jos kaina.

Prognozę dar reikės patikrinti klinikoje

Ankstyva prognozė turėtų praktinę vertę, jei padėtų gydytojui priimti geresnį sprendimą. Tam neužtenka parodyti ryšį tarp dviejų matavimų. Reikia nustatyti, kokia prognozės riba laikoma reikšminga, kiek pacientų ji klaidingai priskiria didesnės rizikos grupei ir ką tuomet siūloma daryti. Keisti veiksmingą gydymą dėl klaidingo signalo būtų visai kitoks rezultatas nei anksčiau pastebėti pacientą, kuriam iš tiesų reikia papildomo vertinimo. Vertinant naują prognozavimo priemonę praverstų iš anksto nustatytas sprendimų planas: kokį papildomą tyrimą atlikti, kada pakartoti matavimą ir kokiomis aplinkybėmis svarstyti gydymo koregavimą. Taip biologinis signalas būtų susietas su konkrečiu veiksmu, kurio naudą galima patikrinti atskirai, o ne numanyti iš modelio rezultato.

REKLAMA

Kraujo tyrimų technologijose plėtojamos kelios skirtingos kryptys. Anksčiau rašėme apie DI sistemą, atpažįstančią neįprastą kraujo ląstelių išvaizdą. Čia klausimas kitoks: vertinama, kaip ląstelės sureaguoja į gydymą. Vienas metodas gali padėti aptikti anomaliją, kitas – nagrinėti jos kitimą po vaisto. Todėl skirtingų tyrimų rezultatų nereikėtų sudėti į bendrą pažadą, kad vienas naujas testas atliks visas diagnostikos užduotis.

Autoriai pabrėžia, kad išorinė perspektyvioji patikra dar reikalinga. Dabartiniai modeliai vertinti nedidelėse gydymo grupėse, o jų rezultatai neįrodo, kad pagal prognozę pakeitus vaistus pacientų sveikata pagerėtų. Masių citometrija taip pat reikalauja specializuotos įrangos. Galimybė ateityje atrinkti paprastesnį rodiklių rinkinį yra tolesnių tyrimų kryptis, o ne šiandien jau veikiantis kasdienės klinikos sprendimas.

Lietuvos skaitytojams šis darbas įdomus kaip žingsnis link individualesnio gydymo stebėjimo. Tačiau jo reikšmę lems palyginimas su esama priežiūra: ar naujas matavimas suteiks papildomos informacijos ir ar ji pakeis sprendimą pacientui naudinga kryptimi. Panašus klausimas kyla ir lyginant naujus kraujo tyrimus su jau taikomais diagnostikos metodais. Ankstyvas signalas yra vertingas tyrimo rezultatas, bet jo kelias iki patikimos medicininės paslaugos apima daugiau nei vien laboratorinį tikslumą.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.