Skip to content
Sukčių laiškus perrašo DI: tyrėjai atskleidė filtrus bandantį apeiti „TheMailer“

DI sukurta iliustracija.

Sukčių laiškus perrašo DI: tyrėjai atskleidė filtrus bandantį apeiti „TheMailer“

Kibernetinio saugumo bendrovės „Varonis“ tyrėjai aprašė „TheMailer“ – sukčiavimo laiškų platformą, kuri dirbtinį intelektą naudoja žinutėms perrašyti ir jų patekimui pro pašto filtrus tikrinti. Lapkričio 17 d. paskelbtas tyrimas parodo, kad automatinis teksto taisymas nusikaltėliams jau nėra vien būdas paslėpti gramatines klaidas. DI tampa priemone kurti daug skirtingų tos pačios apgaulės variantų ir juos pritaikyti skirtingoms pašto paslaugoms.

REKLAMA

Tyrėjų aprašomoje platformoje laiškų turinys gali būti keičiamas pagal gavėją ir naudojamą pašto teikėją. Tai apsunkina apsaugą, kuri remiasi vienu atpažįstamu tekstiniu šablonu: dvi panašų tikslą turinčios žinutės nebūtinai atrodys vienodai. „Varonis“ pateikia su paskyrų saugumu, finansinėmis paslaugomis ir sąskaitomis susijusių jaukų pavyzdžių. Tačiau ataskaita neįrodo, kad kiekvienas toks laiškas pasiekia gavėją arba kad visi filtrai yra bejėgiai.

„TheMailer“ reklamuojamas nuo 2026 m. kovo, todėl naujiena yra tyrėjų analizė, o ne teiginys, kad pati platforma sukurta vakar. Be to, dalis aprašomos medžiagos yra pardavėjo demonstraciniai ekranvaizdžiai. Juose matomi adresų ar siuntimų skaičiai negali būti laikomi patvirtintų nukentėjusių žmonių skaičiumi. Tyrime taip pat nepateikta įrodymų, kad būtent ši kampanija šiuo metu nukreipta į Lietuvos gyventojus.

Taisyklingas laiškas dar nėra patikimas laiškas

Lietuvoje praktišką šios problemos pusę paaiškina Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rekomendacijos apie socialinę inžineriją. Sukčiavimo žinutė gali apsimesti pažįstamu asmeniu, paslaugos teikėju ar organizacijos vadovu ir prašyti prisijungti, atidaryti priedą arba pervesti pinigus. Siuntėjo rodomas vardas nėra tas pats, kas tikrasis adresas. Net išoriškai tvarkingas laiškas turi būti vertinamas pagal tai, kokio veiksmo iš žmogaus siekiama.

REKLAMA

Įtartiną prašymą dažnai išduoda skubinimas: tariamai užblokuota paskyra, staiga pasikeitę sąskaitos rekvizitai ar reikalavimas nedelsiant patvirtinti mokėjimą. Kalbos kokybė šioje situacijoje yra silpnas orientyras, nes sklandų tekstą gali parašyti ir teisėtas siuntėjas, ir nusikaltėlis. Praktiškas patikrinimas – savarankiškai atverti įprastą paslaugos programėlę arba susisiekti anksčiau žinomu kontaktu, užuot pasitikėjus vien pačiame laiške pateikta nuoroda ar telefono numeriu. Mokėjimo prašymą galima palyginti su sutartimi, ankstesne sąskaita ir įprastais tiekėjo rekvizitais. Jeigu pranešime teigiama, kad būtina pakeisti banko sąskaitą, papildomas patvirtinimas anksčiau naudotu telefonu padeda patikrinti patį prašymą, nepriklausomai nuo to, kaip įtikinamai parašytas laiškas.

Organizacijoms svarbus ir prašymo kontekstas. Pavyzdžiui, tikrą bendradarbį primenantis laiškas apie skubų pavedimą turėtų būti palygintas su įprasta mokėjimų tvarka, o nauji tiekėjo rekvizitai patvirtinti kitu kanalu. Tai nėra bandymas iš akies nustatyti, ar tekstą rašė DI. Tokia patikra tikrina patį verslo veiksmą ir jo teisėtumą, todėl išlieka naudinga net tada, kai laiško stilius, parašas ar dokumento išvaizda atrodo visiškai įprastai.

Pasitikėjimo išnaudojimą iliustruoja ir kita, atskira istorija – „Google“ atskleista Rusijos šnipų kampanija, kurioje naudotos kolegų žinutės. Šie atvejai nėra ta pati operacija, tačiau skaitytojui parodo bendrą silpną vietą: pažįstamai atrodantis bendravimas gali tapti keliu į paskyrą. Todėl verta tikrinti ne tik logotipą ar siuntėjo vardą, bet ir neįprastą prašymą, netikėtą prisijungimo langą bei nuorodos paskirties adresą.

REKLAMA

Atsarginių duomenų ir prieigos teisių valdymas taip pat svarbus, nes vieno darbuotojo paskyra neturėtų automatiškai atverti visų organizacijos išteklių. Platesnį tokios kontrolės kontekstą aptarėme rašydami apie Europai siūlomas debesijos duomenų valdymo priemones. Tai atskira technologinė tema, tačiau ji primena, kad apsauga nesibaigia pašto filtre: svarbu ir tai, kokius duomenis pasiekia jau prisijungusi paskyra bei kaip pastebimas neįprastas jos naudojimas.

Įtarimą verta perduoti kartu su originaliu laišku

Gavus įtartiną darbo laišką, naudingiau jį perduoti organizacijos IT ar saugumo specialistams pagal nustatytą tvarką, nei savarankiškai atidarinėti priedus ir mėginti išsiaiškinti jų veikimą. Originalus laiškas gali turėti tyrimui reikalingą techninę informaciją, kurios paprastoje ekrano nuotraukoje nebūna. Jeigu prisijungimo duomenys jau įvesti neaiškiame puslapyje, vien laiško ištrynimas incidento neišsprendžia: apie įvykį reikia pranešti paskyrą administruojančiam asmeniui ar paslaugos teikėjui.

Lietuvoje apie įtartiną svetainę, melagingą žinutę ar patirtą kibernetinį incidentą galima pranešti per NKSC pranešimų puslapį, kuriame atskirtos skirtingos situacijos. Nuo finansinio sukčiavimo nukentėjusius asmenis centras nukreipia į policiją. „TheMailer“ tyrimas šių veiksmų nekeičia, tačiau parodo, kodėl vien klaidingų žodžių paieškos laiške nepakanka: vis svarbiau atpažinti reikalaujamą veiksmą, patikrinti jo pagrindą ir laiku užregistruoti įtarimą.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.