Skip to content
ES technologinio suvereniteto planas: kur bus investuojama į lustus, DI ir debesiją?

Europos Sąjungos vėliava prie lustų gamybos objekto – technologinio suvereniteto iliustracija

ES technologinio suvereniteto planas: kur bus investuojama į lustus, DI ir debesiją?

Europos Komisija yra pateikusi technologinio suvereniteto priemonių paketą, kuriuo siekia sustiprinti ES puslaidininkių, dirbtinio intelekto, debesijos ir atvirojo kodo ekosistemą. Oficialus dokumentas paskelbtas 2026 metų birželio 3 dieną, tad tai nėra naujas lapkričio sprendimas. Vis dėlto jo įgyvendinimas tebėra aktualus Europos įmonėms: būsimos investicijų ir reguliavimo priemonės gali paveikti, kur bus statomi duomenų centrai ir gaminamos svarbiausios elektronikos dalys.

REKLAMA

Pakete numatytos keturios tarpusavyje susijusios kryptys: lustų teisės aktų atnaujinimas „Chips Act 2.0“, „Cloud and AI Development Act“ projektas, ES atvirojo kodo strategija ir energetikos skaitmeninimo bei DI veiksmų planas. Komisija skirtingoms sritims numato atskiras priemones, todėl jų nereikia laikyti viena jau patvirtinta fiksuotos vertės dotacijų programa.

Vienas pagrindinių motyvų – Europos priklausomybė nuo riboto užsienio tiekėjų skaičiaus. Pažangūs lustai, duomenų centrų programinė įranga ir atskiri debesijos paslaugų komponentai dažnai kuriami bei gaminami už ES ribų. Tai gali didinti tiekimo ar geopolitinę riziką, ypač kai svarbia infrastruktūra naudojasi viešasis sektorius ir strateginės įmonės.

REKLAMA

Lustai ir duomenų centrai – skirtingos tos pačios grandinės dalys

„Chips Act 2.0“ numatytas kaip priemonių rinkinys Europos puslaidininkių tiekimo grandinei stiprinti. Vienos šalys turi sudėtingos litografijos įrangos gamintojų, kitos – projektavimo kompetencijų ar elektronikos surinkimo pajėgumų. Tačiau pažangiausių lustų gamyba vis tiek priklauso nuo tarptautinių specialistų, medžiagų ir kapitalo grandinių. Apie šios priklausomybės mastą TSMC atveju portalas jau yra rašęs.

Debesijos ir DI plėtros pasiūlymu Komisija siekia palengvinti duomenų centrų projektų diegimą ir sukurti bendresnę paslaugų suvereniteto vertinimo sistemą. Įmonėms svarbu ne vien serverių geografinė vieta, bet ir tai, kas valdo programinę įrangą, šifravimo raktus, atsargines kopijas bei prieigos taisykles. Tikrasis savarankiškumas nėra pasiekiamas vien perkėlus serverių spintą į ES teritoriją.

Atvirojo kodo strategija atskirai siekia mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo vieno komercinio sprendimo tiekėjo. Tokiu atveju klientui gali būti lengviau perkelti dalį procesų arba nepriklausomai atlikti programos saugumo auditą. Tačiau atvira licencija pati savaime negarantuoja saugumo, techninio palaikymo ar ilgalaikio projekto finansavimo.

REKLAMA

Kokią įtaką planas galėtų turėti Lietuvai

Lietuvoje veikia elektronikos gamintojai, programinės įrangos kūrėjai, debesijos ir duomenų infrastruktūros įmonės. Joms ES programos gali atverti galimybių jungtis prie tyrimų konsorciumų ar tiekimo grandinių. Tačiau konkreti finansavimo nauda priklauso nuo atskirų kvietimų, atitikties sąlygų ir projekto ekonominio pagrindo. Vien Komisijos komunikatas nereiškia, kad šios įmonės jau gavo finansavimą.

Didelė dalis viešųjų ir verslo sistemų naudoja pasaulinių technologijų kompanijų debesijos paslaugas. Sklandžiai pereiti prie kitų tiekėjų gali būti sudėtinga dėl programų sąsajų, licencijų, duomenų perkėlimo bei darbuotojų kompetencijų. Todėl Komisijos tikslas skatinti konkurenciją ir duomenų perkeliamumą gali būti aktualus net toms įmonėms, kurios neplanuoja statyti savo duomenų centro.

Technologinis savarankiškumas glaudžiai susijęs ir su elektros tiekimu. Modernūs DI centrai naudoja didelius energijos kiekius, todėl jų plėtrai svarbios perdavimo tinklo galimybės, ilgalaikiai elektros pirkimo susitarimai ir aušinimo infrastruktūra. Lietuvai ši diskusija susijusi su platesniais elektros infrastruktūros plėtros projektais, bet konkrečios naujos gamyklos ar centro statyba iš šio dokumento dar neišplaukia.

REKLAMA

Europos technologijų politikoje tenka atskirti gamybos pajėgumus nuo technologijų kūrimo. Savo fabriko neturinti įmonė gali projektuoti itin sudėtingus lustus, o keliose valstybėse veikiantys gamintojai gali prisidėti tik prie tam tikrų gamybos etapų. Todėl priklausomybės vertinimui neužtenka suskaičiuoti gamyklų skaičių: reikia žinoti, ar Europos pramonė gali gauti būtinus projektavimo įrankius, specialiąsias medžiagas ir paslaugas krizių metu.

Finansavimo veiksmingumas taip pat priklausys nuo paklausos. Jei viešosios lėšos padeda pastatyti brangią gamyklą, bet jos produktai neranda pakankamai klientų, nauja infrastruktūra ilgainiui gali tapti finansine našta. Dėl to Komisijos dokumente akcentuojamas ne vien gamybos skatinimas, bet ir įmonių gebėjimas naudoti naujas technologijas pramonėje bei viešajame sektoriuje. Tai apima darbuotojų kompetencijas, programas ir bendrus techninius standartus.

Tolesnis etapas priklausys nuo teisėkūros ir realių privačių investicijų. Komisijos komunikatas apibrėžia kryptis, o konkretūs teisės aktai turi būti derinami pagal ES procedūras. Europos technologijų politikos rezultatą geriausiai parodys tai, kiek projektų iš tikrųjų pradės veikti, kokio masto paslaugų paklausa atsiras ir ar sumažės kritinių tiekimo grandinių pažeidžiamumas.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.