Skip to content
Lietuva – ES trejetuke pagal technologijų ir tiksliųjų mokslų aukštąjį išsilavinimą

DI sukurta iliustracija.

Lietuva – ES trejetuke pagal technologijų ir tiksliųjų mokslų aukštąjį išsilavinimą

Lietuva yra trečia Europos Sąjungoje pagal gyventojų dalį, turinčią aukštąjį išsilavinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse. Lapkričio 18 d. paskelbtais „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. toks išsilavinimas buvo būdingas 11,7 proc. Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Tai konkretus specialistų rengimo masto rodiklis, pagal kurį šalis lenkia didelę dalį gerokai stambesnių Europos ekonomikų.

REKLAMA

Lietuvą šiame palyginime lenkia Airija, kur rodiklis siekia 12 proc., ir Švedija – 11,9 proc. Po Lietuvos rikiuojasi Liuksemburgas bei Austrija, turintys po 11,2 proc. ES vidurkis sudaro 8,5 proc., taigi Lietuvos rezultatas aukštesnis 3,2 procentinio punkto. Mažiausios dalys fiksuotos Italijoje, Rumunijoje ir Čekijoje. Šie skaičiai leidžia palyginti gyventojų išsilavinimą pagal bendrą apibrėžimą, bet ne sudaryti universitetų kokybės reitingą.

Santrumpa STEM apima gamtos mokslus, matematiką ir statistiką, informacines bei ryšių technologijas, taip pat inžineriją, gamybą ir statybą. Aukštasis išsilavinimas čia apima kelis lygius – nuo trumpųjų aukštojo mokslo studijų iki doktorantūros. Vadinasi, 11,7 proc. nėra vien programuotojai, naujausios laidos absolventai ar dabartiniai studentai. Rodiklio vardiklis yra visa nurodyto amžiaus gyventojų grupė, todėl jo negalima interpretuoti kaip technologijų darbuotojų dalies tarp visų dirbančiųjų.

Aukštas ir darbingo amžiaus specialistų užimtumas

Išsamesnėje „Eurostat“ analizėje pateikiamas ir darbo rinkos vaizdas. Tarp 20–64 metų Lietuvos gyventojų, turinčių STEM aukštąjį išsilavinimą, 2025 m. dirbo 92,2 proc. ES vidurkis šioje grupėje siekė 88,2 proc. Lietuvą lenkė Lenkija ir Vengrija. Tai dar vienas aukštas Lietuvos rodiklis, tačiau jis rodo užimtumą, o ne tai, ar kiekvienas žmogus dirba būtent pagal savo studijuotą specialybę.

REKLAMA

Amžiaus ribos čia svarbios: visai 15–74 metų STEM išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų grupei užimtumo dalis siekia 84,6 proc. Ji mažesnė nei 20–64 metų grupėje, nes lyginama platesnė gyventojų dalis. Šių dviejų procentų nereikėtų pateikti kaip prieštaravimo ar staigaus užimtumo kritimo. Tai tos pačios situacijos pjūviai, apskaičiuoti skirtingoms grupėms; palyginimui su kitomis šalimis reikia pasirinkti vienodą amžiaus intervalą.

Ta pati analizė atkreipia dėmesį į profesinį mokymą. Nuo 2015 iki 2024 m. Lietuvoje STEM krypčių dalis tarp atitinkamo lygmens profesinio mokymo mokinių padidėjo 11,9 procentinio punkto – tai didžiausias augimas palyginime. Šio pokyčio negalima sudėti su aukštojo mokslo procentu, nes rodikliai apima skirtingas švietimo pakopas. Tačiau jie leidžia matyti, kad techninių kompetencijų rengimas nėra vien universitetų ar mokslinių laboratorijų klausimas.

Turimas išsilavinimas ir būsimi absolventai – skirtingi rodikliai

Europos Komisijos STEM švietimo strateginiame plane šios kompetencijos siejamos su pramonės, skaitmeninių technologijų ir energetikos poreikiais. Iki 2030 m. ES lygmeniu siekiama, kad STEM kryptimis studijuotų bent 32 proc. aukštojo mokslo studentų, o tarp jų bent du iš penkių būtų moterys. Tai bendri ateities tikslai, todėl Lietuvos gyventojų išsilavinimo rodiklio negalima tiesiogiai lyginti su šiais studentams skirtais procentais.

REKLAMA

Pagal naują „Eurostat“ apžvalgą, 2024 m. STEM kryptys sudarė 27,1 proc. visų ES aukštojo mokslo studentų. Gyventojų turimas išsilavinimas ir dabartinis studijų pasirinkimas parodo skirtingas tendencijas: pirmasis kaupia daugelio metų rezultatą, antrasis labiau apibūdina rengiamą specialistų srautą. Todėl aukšta Lietuvos vieta vienoje lentelėje savaime neatsako, kiek naujų inžinierių, tyrėjų ar informatikų šalyje baigs studijas po kelerių metų.

Lietuvos technologijų versle tokių kompetencijų poreikis matomas konkrečiuose projektuose. Neseniai rašėme apie „Biomatter“ pritrauktą finansavimą ir planuojamą biotechnologijų centrą Vilniuje, o švietimo tyrimų pusę iliustruoja KTU mokslininkų darbas, skirtas matematikos mokymosi sunkumams tirti. Šie atskiri pavyzdžiai nėra šalies reitingo priežasties įrodymas, bet padeda suprasti, kokias skirtingas veiklas jungia plati STEM sąvoka.

„Eurostat“ pateikta statistika neatskleidžia specialistų atlyginimų, konkrečių laisvų darbo vietų ar darbdavių patiriamo darbuotojų trūkumo. Tam reikėtų papildomų, kitais būdais renkamų duomenų. Naujoji lentelė patikimai atsako į siauresnį klausimą: kokia gyventojų dalis turi atitinkamų sričių aukštąjį išsilavinimą. Pagal šį palyginamą rodiklį Lietuva yra ES lyderių grupėje, o darbo rinkos duomenys papildomai parodo aukštą šį išsilavinimą turinčių darbingo amžiaus žmonių užimtumą. Darbo rinkos dalis paremta ES darbo jėgos tyrimu: nacionalinės statistikos institucijos perduoda duomenis, kuriuos „Eurostat“ sujungia pagal bendrą metodiką. Tai suderintas namų ūkių imties tyrimas, o ne vien technologijų įmonių apklausa. Šis skirtumas paaiškina, kodėl į rezultatą patenka įvairiose veiklose dirbantys ar šiuo metu nedirbantys absolventai.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.