VU ekonomistas perspėja: dyzelino gali pritrūkti ir Lietuvoje – siūlo mažinti greitį iki 90 km/val.

Sekite TechNaujienos Google

Vilniaus universiteto ekonomistas doc. Algirdas Bartkus perspėja, kad Europoje ir Lietuvoje artimiausiu metu gali išaugti fizinio dyzelino trūkumo rizika, jei sutrikimai Artimuosiuose Rytuose užsitęstų, o JAV apribotų dyzelino eksportą. Jo siūloma priemonė gali nepatikti vairuotojams – laikinai mažinti leistiną greitį magistralėse iki 90 km/val.

Ekonomisto teigimu, dyzelino rinkoje net kelių procentų pasiūlos trūkumas gali sukelti neproporcingai didelį kainų šuolį. Priežastis paprasta: skirtingai nei pinigų ar finansų rinkose, fizinio produkto negalima „sukurti“ sprendimu ar palūkanų norma. Jei trūksta realaus kuro, rinkos savireguliacija gali veikti labai skausmingai.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai yra rizikos scenarijus, o ne patvirtinta prognozė, jog Lietuvoje dyzelino tikrai pritrūks. Be to, rugsėjo 29 d. „Reuters“ pranešė, kad Saudo Arabijos „East-West“ naftotiekio veikla po atakų pradėta atkurti ir naftos krova Janbu uoste atnaujinta. Tai trumpalaikę riziką mažina, nors visiško pajėgumo atstatymas dar gali užtrukti.

Kodėl kelių procentų trūkumas gali sukelti daug didesnį šoką

A. Bartkus savo komentare atkreipia dėmesį į Europos dyzelino importo struktūrą. Jo pateiktais duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį Saudo Arabijos dyzelinas sudarė apie 34 proc. į ES importuojamo dyzelino, o kitų Persijos įlankos valstybių – dar apie 5 proc. JAV dalis per tą patį laikotarpį padidėjo iki maždaug 24 proc.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

NASA zondą tiesiog „kepė“ krosnyje – ruošia jį nusileidimui į Venerą

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Mokslininkai sukūrė tiksliausią laikrodį istorijoje – sekundę jis prarastų tik per 260 mlrd. metų

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Išvykimo krepšys karo ar krizės atvejui: ką jame turėtų turėti Lietuvos gyventojas

Visi naujausi straipsniai →

Tai reiškia, kad reikšminga dalis Europos dyzelino tiekimo priklauso nuo regionų ir šalių, kurių eksporto srautai šiuo metu patiria geopolitinę įtampą. Bartkaus vertinimu, jei kartu užsitęstų Saudo Arabijos tiekimo sutrikimai ir būtų įgyvendintas galimas JAV dyzelino eksporto ribojimas, ES rinkoje galėtų atsirasti kelių procentų fizinis deficitas.

Ekonomistas pabrėžia, kad naftos produktų rinkoje toks skirtumas nėra mažas. Kai rafinavimo pajėgumai jau veikia beveik maksimaliai, o alternatyvaus tiekimo nėra pakankamai, papildomos dyzelino tonos tampa sunkiai pakeičiamos. Tada didmenininkai, valstybės ir strateginių rezervų valdytojai pradeda konkuruoti dėl to paties fizinio produkto.

Vien rezervai, jo vertinimu, problemos neišsprendžia. Jie skirti saugumui užtikrinti, tačiau jų naudojimas fizinio trūkumo metu reiškia, kad valstybė pradeda eikvoti savo buferį būtent tuo metu, kai tiekimo sistema yra labiausiai pažeidžiama.

Čia atsiranda ir vadinamasis „pustuščio bako efektas“. Daugelis vairuotojų kasdien važinėja ne pilnais bakais, todėl pasirodžius žiniai apie galimą deficitą dalis žmonių natūraliai skuba prisipilti. Jei tuo pat metu pradedami pildyti kanistrai ir kitos talpos, trumpalaikė paklausa gali šoktelėti gerokai labiau nei įprastai.

Tokia panika pati gali sukurti trūkumą degalinėse net ir tada, kai bendras šalies kuro kiekis dar nėra kritiškai mažas. Degalinės tiesiog nespėja taip greitai papildyti atsargų, susidaro eilės, o žinia apie eiles paskatina dar daugiau žmonių važiuoti pildytis kuro.

Apie tai, kaip naftos tiekimo sutrikimai gali atsiliepti Lietuvos vairuotojams, TechNaujienos.lt jau rašė straipsnyje apie Saudo Arabijos naftos tiekimo problemas ir galimą degalų brangimą Lietuvoje.

Siūlo mažinti greitį nuo 130 iki 90 km/val.

Bartkaus siūloma priemonė nėra kuro normavimas ar degalinių ribojimas. Jo nuomone, dar prieš atsirandant realiam deficitui būtų galima laikinai mažinti leistiną greitį magistralėse ir taip fiziškai sumažinti dyzelino suvartojimą.

Jo skaičiavimu, daugelyje dyzelinių automobilių greičio sumažinimas nuo 130 iki 90 km/val. gali sumažinti degalų sąnaudas maždaug ketvirtadaliu važiuojant tokiomis atkarpomis. Pagrindinė priežastis – oro pasipriešinimas: didėjant greičiui, jam įveikti reikalinga galia auga labai sparčiai.

Tai nereiškia, kad visos šalies dyzelino suvartojimas sumažėtų 25 proc. Sunkvežimiai ir taip dažniausiai važiuoja 80–90 km/val., o nemaža dalis lengvųjų automobilių naudojama miestuose bei kituose keliuose. Tačiau net kelių procentų bendras sutaupymas, ekonomisto nuomone, kritiniu momentu galėtų būti reikšmingas.

Tokios priemonės logika – ne „nubausti“ vairuotojus, o neleisti rinkai priartėti prie ribos, kai jau tenka normuoti degalus. Mažesnės sąnaudos padėtų lėčiau naudoti atsargas, greičiau atkurti rezervus ir sumažinti spaudimą kainoms.

Vairuotojams tai turėtų ir tiesioginę finansinę pusę: važiuojant lėčiau magistralėje automobilis paprastai sunaudoja mažiau kuro. Kiek konkrečiai – priklauso nuo variklio, pavarų dėžės, automobilio aerodinamikos ir apkrovos. Plačiau apie skirtingų dyzelino rūšių realią naudą automobiliui rašėme gide „Ar brangesnis dyzelinas iš tiesų geresnis automobiliui?“.

Bartkaus komentaras iš esmės remiasi prevencijos principu: jei fizinio kuro pasiūla tampa ribota, dalį rizikos galima mažinti ne vien ieškant naujų tiekėjų, bet ir laikinai mažinant paklausą. Ar toks 90 km/val. ribojimas Lietuvoje būtų politiškai ir praktiškai priimtinas – jau atskiras klausimas.

Šis straipsnis parengtas pagal Vilniaus universiteto ekonomisto doc. Algirdo Bartkaus komentarą. Naujausias Saudo Arabijos tiekimo situacijos kontekstas papildytas pagal rugsėjo 29 d. „Reuters“ informaciją.