Rusų ir baltarusių kilmės Vokietijos kariams neleido tarnauti Lietuvoje

Sekite TechNaujienos Google

Keli Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) kariai, turintys šeiminių ryšių su Rusija arba Baltarusija, nepraėjo saugumo patikrų, reikalingų tarnybai Vokietijos brigadoje Lietuvoje. Apie tai rugsėjo 18 d. pranešė Vokietijos leidinys „Bild“. Kariai gali toliau tarnauti Bundesvere Vokietijoje, tačiau, leidinio duomenimis, jiems nesuteiktas leidimas eiti pareigas Lietuvoje, kurioms taikomi griežtesni saugumo reikalavimai.

Ši informacija aktuali Lietuvai, nes Vokietija čia formuoja nuolat dislokuojamą kovinę brigadą. Vis dėlto svarbu atskirti du dalykus: pranešta apie kelis konkrečių patikrų nepraėjusius karius, o ne apie paskelbtą visuotinį draudimą visiems rusų ar baltarusių kilmės Bundesvero kariams tarnauti Lietuvoje. Individualių sprendimų dokumentai ir tikslūs kiekvieno atvejo motyvai viešai nepateikti.

Kodėl kariams neleista vykti į Lietuvos brigadą?

„Bild“ skelbia, kad keli kariai, kurių šeimos susijusios su Rusija arba Baltarusija, neatitiko saugumo patikrų reikalavimų. Leidinys jų atžvilgiu vartoja padidintos grėsmės apibūdinimą. Tačiau viešai prieinama informacija neleidžia nustatyti, kokie konkretūs faktai nulėmė kiekvieną neigiamą sprendimą: šeiminiai ryšiai, galimybė patirti spaudimą, prieigos prie įslaptintos informacijos pobūdis ar kiti individualūs vertinimo veiksniai.

Pagal „Bild“ publikaciją, šie kariai iš Bundesvero neatleidžiami ir gali tęsti tarnybą Vokietijoje. Tai reiškia, kad sprendimai susiję su tinkamumu konkrečioms pareigoms, o ne savaime su teise apskritai tarnauti Vokietijos kariuomenėje. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad minėti asmenys vykdė šnipinėjimą ar padarė nusikaltimą: žinia kalba apie saugumo patikrų rezultatus, o ne apie teismo nuosprendžius.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 8 val

Lietuvių mokslininkų proveržis: ar antibiotikas veikia, sužinosime vos per kelias valandas?

5 min. skaitymo • prieš 8 val

Prabilo „iPhone 18 Pro“ savininkai: ar didžiulis ažiotažas vertas pinigų?

6 min. skaitymo • prieš 11 val

Kodėl pigų bepilotį tenka stabdyti milijonus kainuojančiu „Eurofighter“ naikintuvu?

Visi naujausi straipsniai →

Saugumo klausimų kontekste ypatingas dėmesys gali tekti karių ar jų artimųjų pažeidžiamumui dėl galimo užsienio specialiųjų tarnybų spaudimo. Tačiau vien žmogaus kilmės ir nustatyto saugumo pažeidimo tapatinti negalima. Kol nėra paskelbtos konkrečių patikrų išvados, platesni apibendrinimai apie visus Rusijoje ar Baltarusijoje giminaičių turinčius karius būtų nepagrįsti.

Kokiame etape yra Vokietijos brigada Lietuvoje?

Rugsėjo 14 d. oficialiai paskelbusi informaciją apie brigados komplektavimą, Vokietijos kariuomenė nurodė, kad maždaug 80 proc. pareigybių jau užpildyta savanoriais. Kad likusios specializuotos pareigos būtų užimtos laiku, numatytos ir privalomo paskyrimo priemonės. Bundesvero teigimu, jos turėtų paliesti vidutinį triženklį karių skaičių.

Pagal oficialų planą iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje turi būti maždaug 4 800 Vokietijos karių ir 200 civilių darbuotojų. Formuojama brigada apima tiek iš Vokietijos perkeliamus dalinius, įskaitant 203-iąjį tankų batalioną ir 122-ąjį mechanizuotųjų pėstininkų batalioną, tiek naujai steigiamus vienetus. Tikslas – parengti kovinę brigadą nuolatinei tarnybai NATO rytiniame flange.

Abi rugsėjo naujienos atskleidžia skirtingus komplektavimo aspektus. Vienu atveju kariuomenė ieško būdų užpildyti laisvas pareigybes, kitu – daliai karių po saugumo patikrų užkertamas kelias į konkrečias pareigas Lietuvoje. Tačiau nėra paskelbta, kiek būtent šie neigiami patikrų sprendimai paveikė bendrą brigados personalo skaičių.

Kol kas esminis neatsakytas klausimas – ne karių kilmė savaime, o individualių saugumo vertinimų pagrindas. „Bild“ pranešimas leidžia konstatuoti, kad keli perkelti planuoti kariai patikrų nepraėjo, tačiau viešų duomenų visuotiniam draudimui ar konkretiems kaltinimams šnipinėjimu pagrįsti nėra.