Lietuvių mokslininkai mikroplastiką naikins šviesa ir garsu: tyrimams skirta 350 tūkst. eurų

Sekite TechNaujienos Google

Vilniaus universiteto (VU) chemikai gavo 350 tūkst. eurų finansavimą trejų metų tyrimams, per kuriuos mėgins sukurti mikroplastiko skaidymo metodą, vienu metu naudojantį šviesą ir garso bangas. Rugsėjo 9 d. universitetas pranešė, kad projektą įgyvendins Chemijos ir geomokslų fakulteto komanda, kuriai vadovauja dr. Denis Sokol ir doktorantas Jonas Žurauskas.

Tyrėjų sumanymas – ne tiesiog surinkti plastiko daleles iš vandens, o chemiškai jas skaidyti. Vis dėlto technologija dar tik kuriama: mokslininkai neskelbia jau išbandyto pramoninio įrenginio ar patvirtinto visų mikroplastiko rūšių sunaikinimo rezultato. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba pagal programą „Mano pirmoji tyrimų komanda“.

Esminis klausimas – ar pavyks suskaidyti mikroplastiką taip, kad po proceso neliktų dar pavojingesnių medžiagų. Todėl projekte numatyti ne tik chemijos, bet ir biocheminiai bandymai: bus tiriama, kokie junginiai susidaro ir kaip jie sąveikauja su ląstelėmis.

Kodėl reikia ir šviesos, ir garso?

Metodo pagrindas – fotokatalizė. Speciali medžiaga, vadinama fotokatalizatoriumi, veikiama šviesos paspartina chemines reakcijas, kurios gali ardyti plastiko struktūrą. Tačiau vien apšviesti užterštą vandenį nepakanka: reakcijos efektyvumas priklauso nuo dalelių paviršiaus, terpės ir kitų sąlygų.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 46 minutės

Europa ruošia naują priešraketinės gynybos sistemą: kokias grėsmes ji turėtų padėti atremti?

3 min. skaitymo • prieš 57 minutės

Lietuvos pasieniečiai perėmė jau 57 dronus: vienas jų gabeno net 1 000 pakelių cigarečių

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuviai sukūrė unikalų mažytį lazerį – aptiks net labai mažus nuodingų dujų kiekius

Visi naujausi straipsniai →

VU tyrėjai šviesą ketina derinti su garso bangomis. Jų idėja – sudaryti sąlygas reakcijoms pasiekti vis naujus mikroplastiko sluoksnius, o ne veikti tik jau atidengtą dalelės paviršių. Mokslininkai pripažįsta, kad efektyvus šių metodų derinys dar neišvystytas, ir kol kas neatskleidžia konkretaus proceso parametrų. Vadinasi, nėra pagrindo skelbti, kad pakaktų paprastos lempos ir garsiakalbio.

Komanda užsibrėžė ambicingą tikslą – metodą pritaikyti įvairių rūšių mikroplastikui. Tai svarbu, nes mikroplastikas nėra viena medžiaga: skiriasi plastikų cheminė sudėtis, dalelių dydis ir savybės. Ar naujasis derinys veiks skirtingas daleles pakankamai efektyviai, turės parodyti tyrimai.

„TechNaujienos.lt“ anksčiau rašė apie mikroplastiką, kurį į aplinką išskiria sintetiniai drabužiai. Tokios dalelės gali patekti į nuotekas; naujasis VU projektas nagrinės kitą problemos etapą – kaip plastiko daleles ne tik sulaikyti, bet ir suardyti.

Kas liks po mikroplastiko suardymo?

Net jei bandyme plastiko dalelių sumažėtų, tai savaime nereikštų, kad vanduo tapo saugus. Skaidant polimerus gali atsirasti mažesnių cheminių junginių, todėl VU komanda numato išsamią susidariusių produktų cheminę analizę, jų sąveikos su ląstelėmis ir toksiškumo tyrimus. Mokslininkams svarbu nustatyti ne vien tai, kiek plastiko suiro, bet ir kuo jis virto.

Tai atskiria būsimą technologiją nuo vien daleles surenkančių filtrų. Pavyzdžiui, anksčiau aprašėme žuvų žiaunų principu sukurtą mikroplastiko filtrą: filtravimas sprendžia dalelių atskyrimo klausimą, o VU komanda sieks ištirti jų cheminį skaidymą. Tai skirtingi technologiniai keliai, kurių rezultatų negalima tiesiogiai sutapatinti.

Per trejus metus tyrėjai planuoja parengti dvi aukšto lygio mokslines publikacijas ir išplėtoti didesniu mastu veikiantį procesą. Skirti 350 tūkst. eurų bus naudojami, be kita ko, įrangai ir reagentams. Komanda taip pat ieško bendradarbiavimo su vandens valymo, aplinkosaugos bei perdirbimo įmonėmis – tačiau apie komercinį įdiegimą ar jo datą kol kas nepranešta.

Taigi artimiausias projekto rezultatas bus atsakymas į gerokai konkretesnį klausimą nei „ar garsas naikina plastiką“: ar šviesos ir garso derinys leidžia veiksmingai suskaidyti mikroplastiką ir ar po tokio proceso likusios medžiagos yra saugios.