Ar brangesnis dyzelinas iš tiesų geresnis automobiliui?

Sekite TechNaujienos Google

Prie tos pačios degalinės kolonėlės neretai galima rinktis iš dviejų dyzelino rūšių: įprasto ir brangesnio, žadančio švaresnį variklį, mažesnes degalų sąnaudas ar sklandesnį darbą. Kainų skirtumas per vieną apsilankymą gali atrodyti nedidelis, tačiau per metus susidaro apčiuopiama suma. Ar papildomi eurai iš tiesų atsiperka, ar daugumai automobilių visiškai pakanka paprasto dyzelino?

Atsakymas priklauso nuo konkrečių degalų savybių ir automobilio eksploatavimo, tačiau vien užrašas „premium“ negarantuoja nei didesnės galios, nei mažesnių remonto sąskaitų. Vokietijos automobilių klubas ADAC 2026 m. vasario mėnesį paskelbtoje apžvalgoje pažymi, kad aukštesnės klasės dyzelinas gali pasižymėti geresnėmis užsidegimo savybėmis, bet įprastam kasdieniam automobiliui apčiuopiama nauda dažnai būna menka.

Kodėl toje pačioje degalinėje kainos skiriasi? Už brangesnės rūšies pavadinimo gali slypėti kitokia degalų formulė, didesnis cetaninis skaičius, papildomi valomieji ar antikoroziniai priedai, kartais – pakeista biologinių komponentų dalis ir atskira tiekėjo rinkodara. Tačiau kainų skirtumas nėra tiesioginis kokybės matas: skirtingi tinklai gali turėti skirtingas kainodaros, nuolaidų ir lojalumo programas, o „premium“ nėra vienas visiems gamintojams vienodą sudėtį apibrėžiantis techninis standartas. Todėl dviejų kainų palyginimas be konkrečių produktų techninių duomenų mažai ką pasako.

Ką iš tikrųjų perkame mokėdami daugiau?

Europos rinkoje įprastam automobilių dyzelinui taikomas EN 590 standartas, apibrėžiantis svarbius degalų kokybės parametrus. Pagal ES degalų kokybės teisės aktus dyzelino cetaninis skaičius turi būti ne mažesnis kaip 51, o sieros kiekis – ne didesnis kaip 10 mg/kg. Standartas apima ir kitus rodiklius, pavyzdžiui, degalų tankį bei savybes žemoje temperatūroje. Todėl EN 590 reikalavimus atitinkantis įprastas dyzelinas nėra varikliui netinkami degalai vien todėl, kad jo litras kainuoja mažiau. Svarbiausia laikytis konkretaus automobilio gamintojo nurodymų.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 2 val

4 programėlės, kurios padės stebėti grėsmes Lietuvoje: nuo dronų iki radiacijos

2 min. skaitymo • prieš 2 val

„Šilelis“ plečia gamybą Europoje – pasirašė sutartį su antra gamykla

2 min. skaitymo • prieš 16 val

Lietuviai internete medžios suklastotas prekes: DI startuoliui – 1,7 mln. eurų

Visi naujausi straipsniai →

Ant degalinės kolonėlės esantis B7 ženklas reiškia, kad dyzeline gali būti iki 7 proc. riebalų rūgščių metilo esterių (FAME) – tai maksimali leidžiama dalis, o ne garantija, kad kiekviename litre jų yra tiksliai 7 procentai. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA suderinamumo dokumentas nurodo, kad jos narių dyzeliniai automobiliai suderinami su B7. Tačiau B10 ar XTL / HVO100 yra kitos kategorijos degalai – prieš juos pilant būtina patikrinti gamintojo leidimą, o ne manyti, kad „brangesnis“ reiškia „tinka visiems“.

Vienas iš galimų brangesnio dyzelino pranašumų – didesnis cetaninis skaičius. Jis parodo degalų polinkį užsidegti dyzeliniame variklyje: kuo šis rodiklis didesnis, tuo trumpesnė gali būti užsidegimo delsa. Tai tam tikromis sąlygomis gali padėti varikliui lengviau užsivesti ir dirbti švelniau, ypač šaltuoju metu. Vis dėlto cetaninis skaičius nėra tas pats, kas benzino oktaninis skaičius, o jo padidinimas savaime nereiškia pastebimai didesnės automobilio galios.

Kitas skirtumas – priedų paketas. Kai kurie gamintojai į brangesnį dyzeliną deda papildomų valomųjų medžiagų, skirtų mažinti nuosėdų susidarymą degalų įpurškimo sistemoje. Tokie priedai turi techninę paskirtį, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas vairuotojas iškart pajus rezultatą. ADAC nurodo, jog reali jų nauda konkrečiame kasdieniame automobilyje sunkiai patikrinama ir dažniausiai gali būti nedidelė. Be to, degalų sudėtis skiriasi pagal gamintoją: vienodos „premium“ etiketės visiems produktams nėra.

Ką sako techniniai bandymai? Purkštukų nuosėdos yra reali inžinerinė problema, ne vien reklamos išradimas. 2018 m. moksliniame darbe apie šiuolaikinių dyzelinių purkštukų užterštumą tyrėjai naudojo standartizuotą CEC F-98-08 variklio bandymą ir vertino valomųjų bei dispersinių priedų veiksmingumą. Rezultatai rodo, kad tinkami priedai gali būti svarbūs kontroliuojant nuosėdų susidarymą. Vis dėlto tai nėra dviejų Lietuvos degalinių dyzelino rūšių palyginimas ir neįrodo, kad kiekvienas brangesnis produktas sutaupys konkrečiam vairuotojui pinigų.

Degalų pardavėjų skelbiami rezultatai irgi turi būti skaitomi su išlygomis. Pavyzdžiui, „Shell“ pristatydama „V-Power Diesel“ kalba apie valymą, apsaugą bei sąnaudų pokyčius, tačiau pati pažymi, kad efektas priklauso nuo automobilio būklės ir naudojimo, o bandymai apima pramonines procedūras ir bendrovės pačios atliktus tyrimus. Šių teiginių negalima prilyginti nepriklausomam visų rinkoje parduodamų dyzelino rūšių bandymui. ADAC 2026 m. apžvalga taip pat nėra laboratorinis konkrečių Lietuvoje parduodamų produktų palyginimas – joje analizuojami techniniai skirtumai ir vartotojų lūkesčiai.

Čia svarbu atskirti prevenciją nuo remonto. Priedai negali atstoti sugedusio purkštuko, užsikimšusio degalų filtro ar tinkamos techninės priežiūros. Brangesnio dyzelino taip pat nereikėtų laikyti patikimu būdu išvalyti jau užsikimšusį kietųjų dalelių filtrą (DPF): šios sistemos būklę lemia važiavimo sąlygos, regeneracijos procesas bei techniniai gedimai. Plačiau apie tai rašėme straipsnyje apie dyzelinių automobilių DPF užsikimšimo priežastis.

Lietuvišką žiemą svarbiau ne kaina, o dyzelino klasė

Lietuvos vairuotojams ypač svarbios degalų savybės esant šalčiui. Dyzelinui šąlant gali susidaryti parafino kristalai, kurie apsunkina degalų tekėjimą per filtrą. Tačiau brangesnė rūšis nebūtinai automatiškai atsparesnė šalčiui – būtina tikrinti konkrečią degalų klasę ir deklaruojamą ribinę filtruojamumo temperatūrą.

Pagal Lietuvoje taikomas prekybos naftos produktais taisykles gruodžio–vasario mėnesiais degalinėse turi būti prekiaujama pirmos arba antros klasės arktiniu dyzelinu; papildomai gali būti siūlomas ir F klasės žieminis dyzelinas. Pirmos klasės arktinis dyzelinas žymimas viena snaige (D*), antros – dviem (D**). Todėl vykstant į atokesnes vietoves per stiprius šalčius praktiškiau pasidomėti šalčio savybėmis, o ne pasikliauti vien reklaminiais pažadais ant kolonėlės.

Dar vienas svarbus skirtumas – įprasto ir parafininio dyzelino nereikėtų suplakti į vieną kategoriją. HVO100 dažniausiai žymimas XTL ir atitinka kitą, EN 15940, standartą. „Volkswagen“ aiškina, kad dėl kitokio tankio XTL nėra tas pats, kas EN 590 dyzelinas, todėl jį galima pilti tik į gamintojo patvirtintus automobilius. 2024 m. ADAC bandyme su keturiais HVO100 naudoti tinkamais automobiliais šių degalų sąnaudos, matuojant litrais, buvo maždaug 1–5 proc. didesnės nei B7, nors CO₂ kiekis iš išmetimo vamzdžio sumažėjo 2–5 proc. Tai nepriklausomas konkrečios alternatyvių degalų kategorijos bandymas, o ne įrodymas, kad visi premium B7 produktai sukelia tokį pat pokytį.

Kaip praktiškai įvertinti priemoką? Jei litras kainuoja 15 centų daugiau, 50 litrų bakas pabrangsta 7,50 euro. Kad vien degalų sąnaudų sumažėjimas kompensuotų 10 proc. didesnę litro kainą, litrais išmatuotos sąnaudos turėtų sumažėti daugiau kaip 9 proc. Toks rezultatas kasdieniam tvarkingam automobiliui neturėtų būti laikomas savaime suprantamu. Vairuotojas, norintis palyginti du produktus, turėtų naudoti tą patį automobilį, vienodas padangas, panašų maršrutą ir kelis pilnus bakus; vieno važiavimo borto kompiuterio skaičius nėra patikimas bandymas, nes rezultatą keičia temperatūra, eismas ir važiavimo stilius.

Ar apsimoka mokėti papildomai? Jeigu automobilis techniškai tvarkingas, gamintojas nurodo standartinį EN 590 dyzeliną, o važinėjama įprastomis sąlygomis, nėra patikimų įrodymų, kad nuolatinis brangesnių degalų naudojimas savaime duos pastebimos finansinės naudos kiekvienam automobiliui. Kita vertus, konkretaus produkto aukštesnis cetaninis skaičius, valomieji priedai ar geresnės šalčio savybės tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudingi. Verta paprašyti produkto techninių rodiklių – cetaninio skaičiaus, sudėties, šalčio klasės – ir remtis automobilio instrukcija.

O kaip dėl benzino? Jo aukštesnis oktaninis skaičius reiškia visai kitą savybę nei dyzelino cetaninis skaičius. Atskirame „TechNaujienos.lt“ straipsnyje apie 95 ir 98 benziną paaiškiname, kada brangesnius degalus iš tiesų gali išnaudoti pats variklis.