Ukrainai – dar 3,47 mlrd. eurų gynybai: pirks dronus, raketas ir „Gripen“ naikintuvus

Pridėkite „Technaujienos.lt“ prie mėgstamų „Google“ šaltinių.

Pridėti

Europos Sąjunga Ukrainai išmokėjo dar 3,47 mlrd. eurų, kurie bus panaudoti naujiems dronams, raketoms, oro gynybos sistemoms ir švediškiems „Gripen“ naikintuvams įsigyti. Tai viena didžiausių pastarųjų mėnesių išmokų, tiesiogiai skirtų šalies kariniams pajėgumams stiprinti.

Apie naują finansavimo dalį liepos 30 dieną oficialiai pranešė Europos Komisija. Lėšos skirtos pagal 90 mlrd. eurų vertės Ukrainos paramos paskolos gynybos dalį, kuri turėtų padėti Kyjivui finansuoti svarbiausius karinius pirkimus 2026 ir 2027 metais.

Naujausia išmoka rodo, kad Europos parama vis labiau orientuojama ne tik į bendrą Ukrainos biudžeto palaikymą, bet ir į konkrečias ginkluotės sistemas, kurių šaliai skubiai reikia apsisaugoti nuo Rusijos raketų bei bepiločių orlaivių atakų.

Pinigai bus skirti ne vien dronams

Už 3,47 mlrd. eurų Ukraina galės finansuoti papildomų dronų, tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių, raketų ir oro gynybos įrangos įsigijimą. Finansavimo sąraše taip pat minimi Švedijoje gaminami naikintuvai „Gripen“.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„GitHub“ stabdo „Gemini 2.5 Pro“ ir „Gemini 3 Flash“ modelių palaikymą

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuvoje 324 darbuotojus turinti „Adform“ patyrė kibernetinę ataką

4 min. skaitymo • prieš 6 val

Rugpjūtis padovanos išskirtinį dangaus spektaklį – štai ką pamatysime

Visi naujausi straipsniai →

Kol kas neskelbiama, kiek naikintuvų galėtų būti perkama ir kada jie pasiektų Ukrainą. Vis dėlto „Gripen“ įtraukimas į finansuojamos įrangos sąrašą yra svarbus signalas, kad Kyjivo vakarietiškų kovinių orlaivių parkas ateityje gali būti plečiamas neapsiribojant vien F-16.

Tai ypač aktualu Ukrainai susiduriant su sparčiai augančiu Rusijos dronų atakų skaičiumi. Kaip anksčiau rašė „Technaujienos.lt“, Ukrainos F-16 sparčiai dėvisi medžiodami palyginti pigius Rusijos dronus. Kiekviena tokia misija eikvoja ribotą naikintuvų skrydžio resursą, nors šie orlaiviai reikalingi ir sparnuotosioms raketoms perimti bei smūgiams į karinius taikinius vykdyti.

„Gripen“ naikintuvai nuo pat pradžių buvo vertinami kaip viena iš Ukrainai galinčių tikti platformų. Jie projektuoti veikti sudėtingomis sąlygomis, gali kilti nuo trumpesnių kilimo takų, o jų techninei priežiūrai reikia mažiau infrastruktūros nei kai kuriems sunkesniems vakarietiškiems naikintuvams.

Naujasis finansavimas taip pat turėtų būti panaudotas oro gynybos sistemoms ir raketoms. Tokios priemonės Ukrainai išlieka kritiškai svarbios Rusijai tęsiant kombinuotas atakas, kuriose vienu metu naudojami smogiamieji dronai, sparnuotosios bei balistinės raketos.

Iki metų pabaigos gynybai numatyta 28 mlrd. eurų

Naujoji 3,47 mlrd. eurų išmoka nėra pirmoji pagal šią programą. Birželio 30 dieną ES Ukrainai jau pervedė 3,9 mlrd. eurų dronams įsigyti ir dar 1,1 mlrd. eurų kitiems gynybos pirkimams. Kartu su naujausiu mokėjimu bendra gynybai išmokėta suma pasiekė apie 8,5 mlrd. eurų.

Europos Komisijos atstovų teigimu, iki 2026 metų pabaigos Ukrainos gynybos poreikiams pagal šią paskolos programą turėtų būti pervesta apie 28 mlrd. eurų. Dar 3,2 mlrd. eurų birželio 25 dieną buvo skirti Ukrainos valstybės biudžetui ir viešosioms išlaidoms finansuoti.

Finansavimas sutampa su sparčiai besikeičiančiais pačios Ukrainos kariniais prioritetais. Šalis siekia ne tik importuoti vakarietišką ginkluotę, bet ir didinti vietinę dronų, raketų bei robotizuotų sistemų gamybą. Liepos pradžioje Ukraina paskelbė, kad dronai buvo tik pirmasis naujo karo technologijų etapo žingsnis – tarp naujų prioritetų įvardytos raketos, koviniai robotai, lazerinė oro gynyba ir dirbtiniu intelektu valdomos sistemos.

Dalis ES pinigų gali būti nukreipta būtent į Ukrainos ir Europos bendrovių kuriamus sprendimus. Tai leistų ne tik greičiau aprūpinti frontą, bet ir stiprintų Europos gynybos pramonę, kuri turi prisitaikyti prie gerokai išaugusios dronų, raketų ir oro gynybos sistemų paklausos.

Kartu Ukrainai tenka nuolat ieškoti pigesnių būdų neutralizuoti masines bepiločių atakas. Brangių raketų ir naikintuvų naudojimas prieš nebrangius dronus ilgainiui tampa ekonomiškai sunkiai tvarus. Dėl to šalis vis daugiau investuoja į dronus-perėmėjus, automatizuotas patrankas ir dirbtiniu intelektu valdomas antidronines sistemas.

Naujas ES finansavimas turėtų padėti Ukrainai vienu metu spręsti abi problemas – papildyti sparčiai eikvojamas ginkluotės atsargas ir investuoti į naujos kartos sistemas, kurios leistų pigiau bei efektyviau atremti Rusijos oro atakas.