Elektros kainos ES verslui mažėjo, bet ne visur: Suomijoje ir Švedijoje fiksuotas beveik 19 proc. šuolis

Sekite TechNaujienos Google

„Eurostat“ lapkričio 4 d. paskelbė, kad vidutinė elektros energijos kaina ES ne buitiniams vartotojams pirmąjį 2026 metų pusmetį siekė maždaug 0,18 euro už kilovatvalandę. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ji sumažėjo 5,4 proc., o nuo antrojo 2025 metų pusmečio – 2 proc. Tačiau bendras Europos vidurkis slepia didelius skirtumus: kai kuriose valstybėse elektra vis dar pastebimai brango.

Naujausioje „Eurostat“ apžvalgoje didžiausi metiniai kainų mažėjimai užfiksuoti Liuksemburge – 23,8 proc., Čekijoje – 11,9 proc. ir Graikijoje – 11,8 proc. Tuo metu Švedijoje kainos didėjo 18,8 proc., Suomijoje – 18,7 proc., Bulgarijoje – 14,2 proc. Tai rodo, kad vienas teiginys „elektra ES pigo“ nepaaiškina situacijos kiekvienoje rinkoje.

Kodėl Europos kainų skirtumai tokie dideli?

Kainų palyginimas ES šalyse turi būti skaitomas atsargiai. Vienur dominuoja hidroenergetika, kitur – dujomis kūrenamos elektrinės arba branduolinės jėgainės. Kai kurių rinkų kainų pokyčius stipriai veikia mažas vandens lygis rezervuaruose, skirtingos elektros perdavimo jungtys ar didesnė vietinė paklausa. Be to, galutinė įmonės sąskaita apima ne vien elektros energijos įsigijimą, bet ir tinklo bei mokesčių komponentus. Todėl teiginys apie pigiausią kilovatvalandę nebūtinai pasako, kur lengviausia steigti energijai imlų verslą.

Įdomus Suomijos pavyzdys. Jos pirmojo pusmečio vidutinė kaina išliko viena mažiausių ES, bet metinis procentinis augimas buvo vienas didžiausių. Jei vertintume tik procentinį pokytį, galėtume susidaryti klaidingą vaizdą, kad Suomijos įmonės moka daugiausiai. Tuo tarpu Airijoje absoliuti kaina buvo aukšta, nors ši šalis nebūtinai patyrė didžiausią metinį šuolį. Skaitant statistiką būtina atskirai matyti pradinį kainos lygį ir jos pokytį.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 minutė

Europolas aptiko daugiau kaip 9 tūkst. ekstremistinio turinio nuorodų internetiniuose žaidimuose ir platformose

4 min. skaitymo • prieš 31 minutė

„Eurostat“: verslui dujos Lietuvoje per metus atpigo 12,5 proc. – vienas didžiausių kritimų ES

4 min. skaitymo • prieš 46 minutės

NASA ruošia neįprastą kelionę į Marsą: du zondai lapkričio 7 ir 9 d. pasinaudos Žemės gravitacija

Visi naujausi straipsniai →

Lietuvai svarbiausia ne vien ES vidurkis, o mūsų regiono elektros tiekimo struktūra, infrastruktūra bei galimybė efektyviai pirkti energiją. Įmonės, investuojančios į automatizavimą, šaldymą arba debesijos paslaugas, paprastai vertina kelerių metų sąnaudų scenarijus, o ne vieno pusmečio vidurkį. DI duomenų centrų paklausos augimas taip pat skatina daugiau dėmesio skirti ilgalaikiam elektros tiekimo planavimui. Kainų statistika naudinga pradžiai, tačiau konkrečiam investiciniam sprendimui būtini naujausi sutartiniai pasiūlymai.

Šalys turi skirtingas elektros gamybos struktūras, perdavimo tinklus, jungtis su kaimyninėmis rinkomis ir mokesčių sistemas. Kainoms įtakos taip pat turi hidroenergijos gamybos sąlygos, vėjo elektrinių pajėgumai bei momentinė dujų ir kitų kuro rūšių kaina. Todėl net kaimyninėse valstybėse verslo vartotojų galutiniai tarifai gali judėti skirtingomis kryptimis.

„Eurostat“ nurodo, kad aukščiausi 2026 metų pirmojo pusmečio ne buitinių vartotojų vidurkiai buvo Airijoje – 0,27 euro už kilovatvalandę, Kipre ir Italijoje – po 0,23 euro. Žemiausi rodikliai fiksuoti Suomijoje – 0,09 euro, Švedijoje – 0,12 euro bei Danijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje – po 0,13 euro. Įdomu tai, kad Suomija tuo pačiu metu turėjo vieną mažiausių absoliučių kainų ir vieną didžiausių metinių augimų.

Ką apie tai turėtų žinoti Lietuvos įmonės?

Planuojant investicijas verta atskirti vidutinę istorinę elektros kainą nuo ateities išlaidų rizikos. Jei bendrovė perka energiją pagal kintamą tarifą, jai aktualūs trumpalaikiai kainų svyravimai ir galimybė lanksčiau naudoti elektros energiją. Jei ji turi ilgalaikę sutartį, svarbesnė gali būti jos peržiūros data ir tiekėjo sąlygos. Energetikos sprendimuose taip pat būtina vertinti, ar yra pakankama tinklo galia naujai įrangai. Todėl naujas „Eurostat“ palyginimas yra naudingas rinkos fonas, bet ne paruoštas finansinis modelis konkrečiai gamyklai. Atskirai turėtų būti vertinami ir tinklo, galios bei kiti neenergetiniai kaštai.

Ši apžvalga vertina ne buitinius elektros vartotojus, per metus suvartojančius nuo 500 iki 2 000 megavatvalandžių. Tai vidutinio dydžio arba energijai imlios veiklos grupė, todėl statistika netaikoma tiesiogiai kiekvienam butui ir mažai parduotuvei. Be to, įmonė, sudariusi ilgalaikę fiksuotų kainų sutartį, gali nematyti tokio paties pokyčio kaip šalies vidurkis.

Verslui energijos kainos veikia ne tik bendrą pelningumą, bet ir sprendimą, kur statyti gamyklas, duomenų centrus ar elektros kaupimo įrangą. Ankstesnėje atsinaujinančios energetikos apžvalgoje aptarėme gamybos struktūros pokyčius; naujoji statistika primena, kad galutinė sąskaita priklauso ir nuo tinklų bei sutarčių.

Vidurkiai naudingi palyginti tendencijas, tačiau vien iš jų negalima paskelbti, kurios valstybės įmonėms elektra taps pigiausia artimiausią žiemą. Tam reikėtų naujesnių rinkos, vartojimo ir sutarčių duomenų. Eurostato pranešimas yra 2026 metų pirmojo pusmečio statistika, ne tiesioginė lapkričio elektros biržos prognozė.