Surastas greitesnis kelias į Marsą: būsimos misijos gali sutrumpėti perpus

Kelionė į Marsą gali sutrumpėti iki keleto mėnesių, nes mokslininkai nustatė naujas trajektorijas, leidžiančias greičiau pasiekti Raudonąją planetą. Tyrime išanalizuotas asteroido 2001 CA21 judėjimas, kuris leidžia manyti, kad tam tikri orbitų modeliai leistų suplanuoti daug spartesnius skrydžius tarp Žemės ir Marso. Šiuo pagrindu organizuojamos misijos galėtų trukti nuo 150-220 dienų į abi puses, teigiama mokslo žurnale „Acta Astronautica“ publikuotame tyrime.

Pasiūlytas naujas kelias į Marsą

Mokslininkas Marcelo de Oliveira Souza balandžio 30 dieną paskelbtame tyrime išanalizavo asteroido 2001 CA21 judėjimo maršrutą, ieškodamas naujo kelio pasiekti Marsą. Jo teigimu, yra aiškių ankstyvų įrodymų, kuriuose 2001 CA21 orbitos skaičiavimai atskleidžia trajektorijas, natūraliai kertančias tiek Žemės, tiek Marso orbitas.

Remiantis šiais modeliais, galima suplanuoti vadinamąsias aukštos energijos trajektorijas, leidžiančias reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką. Tyrime pateikiami scenarijai rodo, kad visa misija pirmyn ir atgal teoriškai galėtų trukti apie 153–226 dienų vietoje šiandien įprastų 7-10 mėnesių vos į vieną pusę bei ilgo tinkamo laukimo grįžti atgal.

Įvardijo palankiausią datą

Tyrime pateikiamas dar siauresnis požiūris į skrydžio „langus“. Astronomas Marcelo de Oliveira Souza analizavo ne tik įprastus skrydžio laikotarpius, bet ir tai, kaip jie sutampa su konkretaus asteroido orbitos plokštuma. Tyrėjas ieškojo trajektorijos, kuri kuo labiau atitiktų asteroido 2001 CA21 pasvirimą – tai leistų erdvėlaiviui skristi tiesesniu keliu į Marsą, mažinant kelionės laiką.

Analizavęs tris galimus skrydžio langus – 2027, 2029 ir 2031 metais, mokslininkas nustatė, kad tik vienu atveju susidaro itin palanki geometrinė situacija. Būtent 2031 metais Žemės ir Marso padėtis geriausiai sutampa su asteroido orbitos plokštuma, sudarydama sąlygas išbandyti daug greitesnes trajektorijas.

Tyrime nurodoma, kad šio laikotarpio metu būtų galima suplanuoti dvi skirtingas misijos versijas, kurių bendra trukmė, pirmyn ir atgal, siektų maždaug 153 arba 226 dienas.

Ką tai keičia žmonėms ir kosmoso ateičiai

Nors siūlomas metodas kol kas išlieka teorinis, jis paliečia vieną svarbiausių klausimų – ar žmonės galės realiai ir saugiai pasiekti Marsą. Šiandien didžiausia problema nėra tik pats nusileidimas, o ilga ir sudėtinga kelionė. Kuo ilgiau astronautai būna kosmose, tuo didesnė radiacijos, sveikatos sutrikimų ir psichologinio nuovargio rizika.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip gravitacija Marse paveiktų žmones? Naujas tyrimas pateikia atsakymą

Visgi tokie skrydžiai reikalautų gerokai daugiau energijos nei šiandien naudojamos misijos. Tai reiškia, kad dabartinės raketų technologijos dar nėra pritaikytos tokiems scenarijams.

Marsas laikomas ambicingiausiu žmonijos kosmoso projektu neatsitiktinai. Tai artimiausia planeta, kurioje teoriškai įmanoma ilgalaikė žmogaus veikla: čia yra vandens ledo, paros trukmė panaši į Žemės, o sąlygos, nors ir ekstremalios, yra labiau „įveikiamos“ nei kitose Saulės sistemos vietose.

Tuo tarpu sėkminga „Artemis II“ misija aplink Mėnulį tarptautines kosmoso agentūras dar labiau priartino prie šio tikslo įgyvendinimo. Kol NASA dėmesys kol kas krypsta į Mėnulį, tikimasi, kad žmones į Marsą būtų galima nuskraidinti iki 2040 metų.