Kariai lauko pratybose, asociatyvi nuotrauka
Lietuvoje prasidėjo Vokietijos brigados pratybos: išbandys smogiamuosius dronus
Lapkričio 17 d. Lietuvoje prasidėjo Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Freedom Shield 26-II“ pratybos. Bundesvero pranešimu, jose dalyvaus apie 3 800 karių, o kartu su paralelinėmis pratybomis Baltijos regione treniruosis daugiau kaip 6 000 karių. Pirminis šaltinis.

Ką atskleidžia naujiena
Per dešimt dienų numatytas persikėlimas per Nemuną, kovinių veiksmų treniruotės Rūdninkų poligone ir naujų klaidžiojančios amunicijos sistemų išbandymas. Tokios sistemos dažnai vadinamos smogiamaisiais dronais.
Pratybų reikšmė neapsiriboja karių skaičiumi. Nuolat Lietuvoje dislokuojamai brigadai reikia išmokti veikti konkrečioje vietovėje, suderinti ryšius su Lietuvos kariuomene ir išbandyti logistiką, kuri karo atveju būtų tokia pat svarbi kaip koviniai daliniai. Persikėlimas per vandens kliūtį yra viena iš užduočių, reikalaujančių inžinerinių, žvalgybos ir manevro pajėgų koordinavimo.
Klaidžiojanti amunicija išsiskiria tuo, kad gali tam tikrą laiką ieškoti taikinio, o jį aptikusi smogti. Skirtingos sistemos pasižymi nevienodu veikimo nuotoliu, valdymo galimybėmis ir atsparumu elektroniniams trikdžiams. Vien pranešimas apie jų bandymus neleidžia nustatyti konkretaus modelio efektyvumo ar daryti išvadų apie būsimą pirkimų mastą.
Šiuolaikinėse pratybose svarbus ir gebėjimas apsisaugoti nuo priešininko dronų. Dėl to kovinių vienetų mokymas vis dažniau siejamas su maskavimu, greitu pozicijų keitimu, radijo ryšio disciplina ir elektroninės kovos priemonėmis. Net ir pažangus ginklas duoda mažai naudos, jei dalinys negali patikimai aptikti taikinio ar išlaikyti ryšio.
Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje reiškia ilgalaikį infrastruktūros, šeimų apgyvendinimo, karinio rengimo ir priimančiosios šalies paramos projektą. Todėl tokios pratybos padeda įvertinti ne vien karių pasirengimą, bet ir tai, kaip veikia praktinis sąjungininkų bendradarbiavimas. Oficialūs pratybų rezultatai ir išbandytų sistemų vertinimai turėtų būti atskirti nuo išankstinių planų.
Daugiatautėse pratybose ypač svarbi vadovavimo ir ryšių sistema. Skirtingų šalių vienetai turi suprasti vieni kitų procedūras, naudoti suderintus pranešimų formatus ir laiku perduoti informaciją apie padėtį. Priešingu atveju net gerai parengti daliniai gali veikti nepakankamai koordinuotai.
Pratybų scenarijus paprastai sudaromas taip, kad kariai turėtų spręsti ne vieną užduotį iš karto. Persikėlimas per upę, manevras ir logistinis aprūpinimas konkuruoja dėl laiko bei resursų. Tai leidžia vadams patikrinti sprendimų priėmimą esant spaudimui.
Dronai šiuolaikiniame mūšio lauke naudojami ne tik smūgiams. Jie gali padėti stebėti teritoriją, tikslinti informaciją ir įvertinti veiksmų rezultatus. Tačiau dronų naudojimas priklauso nuo oro sąlygų, ryšio kokybės ir priešininko elektroninės kovos priemonių.
Rūdninkų poligono ir kitos Lietuvos karinės infrastruktūros plėtra susijusi su ilgalaikiu sąjungininkų buvimu. Tokiems projektams reikia kelių, mokymo teritorijų, technikos aptarnavimo ir civilinių paslaugų. Pratybos gali padėti nustatyti, kur šios grandys veikia sklandžiai, o kur reikia papildomų investicijų.
Svarbu atskirti pratybų planą nuo jų rezultatų. Iš anksto paskelbtas dalyvių skaičius ar numatyta užduotis dar neparodo, kaip ji buvo įvykdyta. Patikimas vertinimas įmanomas tik po oficialios pratybų ataskaitos ar atsakingų institucijų komentaro.
Bundesvero paskelbtoje pratybų informacijoje nurodomi konkretūs uždaviniai, tačiau jų įgyvendinimo rezultatai paaiškės tik pasibaigus mokymams. Dėl to išankstinių planų nereikėtų pristatyti kaip jau įvykusių bandymų. Šaltinio pranešimas pateikia pagrindą šiam vertinimui.
Klaidžiojanti amunicija leidžia ieškoti taikinio prieš smūgį, tačiau skirtingų modelių galimybės skiriasi. Vertinant bandymus svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis buvo vykdytos užduotys ir kaip veikė ryšys bei elektroninės kovos priemonės.
Lietuvai tai svarbu ir praktiniu požiūriu: nuolatinis Vokietijos brigados buvimas reikalauja ne tik karinės technikos, bet ir tinkamos infrastruktūros, logistikos bei mokymo sąlygų.
Karinio rengimo vertė priklauso ir nuo gebėjimo mokytis iš klaidų. Po pratybų paprastai analizuojama, kaip greitai buvo perduodama informacija, ar laiku atvyko technika, kaip veikė medicininė ir logistinio aprūpinimo grandis. Tokia analizė gali lemti procedūrų pakeitimus prieš kitą mokymų etapą. Lietuvos gyventojams svarbu žinoti, kad pratybų metu padidėjęs karinės technikos judėjimas nebūtinai reiškia realią grėsmę, tačiau reikėtų vadovautis oficialiais kariuomenės pranešimais.
Kodėl tai aktualu Lietuvai
Pratybos yra dalis Vokietijos brigados pasirengimo nuolatinei tarnybai Lietuvoje. Numatyta, kad visą operacinį pajėgumą brigada pasieks iki 2027 m. pabaigos. Šis procesas svarbus NATO rytinio flango atgrasymui.
Taip pat skaitykite apie NATO kibernetinės gynybos naujoves, dronų gamintojo investicijas Lietuvoje, kritinės infrastruktūros saugumą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Aminorūgštis sustiprino pelių imuninį atsaką: ką iš tiesų parodė arginino tyrimas?
2Sukurta bioninė akis robotams: matymo kampas viršija 160 laipsnių
3Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą
4JAV kariuomenė Vokietijoje išbandė robotą, paleidžiantį 18 dronų spiečių
5Nemokamus kibernetinio saugumo mokymus Lietuvoje baigė beveik 74 tūkst. žmonių: kur mokytis?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.