Skip to content
Istorinis „SpaceX“ bandymas: iš orbitos grįžusį „Starship“ pirmąkart sugavo bokšto rankomis

Asociatyvi DI generuota iliustracija.

Istorinis „SpaceX“ bandymas: iš orbitos grįžusį „Starship“ pirmąkart sugavo bokšto rankomis

JAV kosmoso bendrovė „SpaceX“ lapkričio 14 dieną pasiekė svarbų daugkartinio naudojimo raketų programos etapą: po ilgo orbitinio bandymo „Starship“ viršutinį laipsnį pirmąkart sėkmingai pagavo specialios starto bokšto mechaninės rankos. Apie tai pranešta tiesioginėje skrydžio eigos apžvalgoje. Tai nėra įprastas nusileidimas ant aikštelės – milžiniškas kosminis aparatas, sumažinęs greitį varikliais, grįžo į tą patį bokštą, iš kurio pakilo.

REKLAMA
Asociatyvi DI generuota Starship sugautas bokšto rankomis iliustracija
Asociatyvi DI generuota iliustracija.

Penkioliktuoju „Starship“ bandymu vadinamas skrydis truko apie 22,5 valandos. Viršutinis laipsnis apskriejo Žemę 14 kartų ir, įveikęs atmosferos sugrįžimo kaitrą, nukreipė skrydį į Teksase esantį „Starbase“ kompleksą. Nusileidimo metu jis valdė orientaciją, įjungė variklius galutiniam stabdymui ir pateko tarp vadinamųjų „Mechazilla“ bokšto rankų. Anksčiau bendrovė buvo pademonstravusi stiprintuvo gaudymą, tačiau viršutinis laipsnis kelia kitokių techninių iššūkių.

Grįžti iš orbitos sudėtinga dėl didelio pradinio greičio ir atmosferos kaitinimo. Konstrukcija turi ištverti šilumines apkrovas, o paskutinėmis skrydžio sekundėmis automatinė valdymo sistema privalo ypač tiksliai reguliuoti trajektoriją. Kai galutinis taikinys yra ne plati nusileidimo aikštelė, o bokšto mechaninės rankos, klaidos tolerancija tampa maža. Todėl šis bandymas svarbus ne tik kaip įspūdingas vaizdas, bet ir kaip sudėtingų valdymo sistemų patikrinimas.

REKLAMA

Ką rodo naujausi faktai?

Vis dėlto istorinis pasiekimas nereiškia, kad visas skrydis buvo visiškai sėkmingas. Planuotas „Super Heavy“ pirmosios pakopos sugrąžinimas prie bokšto neįvyko. Stiprintuvas buvo nukreiptas į kitokį nusileidimo scenarijų, todėl vienu skrydžiu atgauti abiejų raketos dalių šįkart nepavyko. „SpaceX“ taip pat dar turi spręsti šiluminės apsaugos ir greito pakartotinio parengimo klausimus, jeigu nori, kad naudojimas iš tiesų taptų panašus į įprastus transporto reisus.

„SpaceX“ siekia, kad po misijos grįžusi konstrukcija būtų galima ruošiama kitam skrydžiui be ilgo ir brangaus perrinkimo. Būtent čia slypi ekonominis proveržio potencialas. Jeigu pavyktų sumažinti kiekvieno starto darbų ir medžiagų sąnaudas, palydovų gabenimas, orbitinės infrastruktūros kūrimas ir tolimesni kosminiai projektai galėtų tapti prieinamesni. Tačiau vienkartinis sėkmingas gaudymas dar nėra tokio veiklos modelio komercinis įrodymas.

Kodėl tai svarbu Lietuvos skaitytojams?

Tokie bandymai svarbūs ir Europai, nes kosminė infrastruktūra tiesiogiai susijusi su interneto ryšiu, navigacija, orų prognozėmis ir stebėjimu. Lietuvoje palydovinės technologijos vis labiau matomos kasdienybėje: neseniai rašėme apie sparčiai augantį palydovinio interneto naudojimą. Didesnis raketų panaudojimo efektyvumas ilgainiui gali turėti įtakos visam šiam sektoriui.

REKLAMA

Prieš kitus „Starship“ skrydžius svarbiausi klausimai bus visų pakopų saugus sugrąžinimas, jų techninės būklės patikra ir pakartotinio starto laikas. Dėl to vienas įspūdingas rezultatas šiandien dar nėra galutinis atsakymas į daugkartinio naudojimo ekonomikos klausimą. Tačiau tai reikšmingas žingsnis programoje, kurios tikslai apima ne vien palydovų, bet ir būsimų Mėnulio misijų infrastruktūrą.

Ateityje vienas svarbiausių rezultatų bus ne pats gaudymo vaizdas, o skaičius, kiek kartų tą patį aparatą pavyks saugiai panaudoti. Kai kurių kitų raketų stiprintuvai jau skraidė pakartotinai, tačiau „Starship“ yra gerokai didesnė sistema, kurios viršutinis laipsnis taip pat turi grįžti į atmosferą. Tai reiškia naujus šiluminės apsaugos ir konstrukcijos patikimumo reikalavimus. Todėl bandymų sėkmę verta vertinti ne pagal vieną įspūdingą momentą, o pagal nuosekliai mažėjančią pasirengimo kitam skrydžiui trukmę.

Būsimos misijos priklausys ir nuo kitų technologijų, kurios nebuvo išspręstos vien šiuo bandymu. Viena jų – degalų perkėlimas orbitoje, būtinas kai kurioms ilgesnėms kelionėms. Kitos – pakartotinių startų dažnis, saugios veiklos taisyklės ir gebėjimas aptarnauti didžiulius krovinius. Todėl svarbu nevertinti istorinio nusileidimo kaip jau įvykusio skrydžio į Mėnulį ar Marsą. Tai reikšmingas, bet vis dar vienas iš kelių sudėtingų žingsnių ambicingoje programoje.

REKLAMA

Kosminio aparato sugrąžinimas prie bokšto taip pat atveria naujus saugos klausimus. Kuo dažnesni startai, tuo svarbesnė infrastruktūros apsauga ir tikslūs skrydžių valdymo sprendimai. Kiekviename bandyme būtina numatyti ir atsarginį scenarijų, jei grįžtantis aparatas negalėtų saugiai pasiekti bokšto. Šįkart stiprintuvo gaudymas neįvyko, todėl vienu metu matėme ir naują pasiekimą, ir priminimą, kodėl tokios sudėtingos sistemos vystomos palaipsniui. Technologijų brandą lems pakartojami rezultatai, o ne vien viena į istoriją patekusi akimirka.

Šaltiniai: pirminis pranešimas.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.