Mokslininkai paaiškino, kaip jūsų dienos ritmas gali paveikti biologinį amžių

Nereguliarus kasdienis poilsio ir aktyvumo režimas gali būti susijęs su spartesniu biologiniu senėjimu. Analizuodami daugiau nei 200 vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių duomenis, tyrėjai nustatė, kad stabilesnį dienos ritmą turintys dalyviai dažniau pasižymėjo „jaunesniu“ biologiniu amžiumi pagal kraujo tyrimų rodiklius. Rezultatai paskelbti medicinos žurnale „JAMA Network Open“.

Tyrė biologinio amžiaus ypatumus

„Johns Hopkins Bloomberg School of Public Health“ mokslininkai tyrime analizavo poilsio ir aktyvumo „ritmus“ – organizmo biologinį ciklą, kuris reguliuoja miegą, budrumą bei kasdienį energijos pasiskirstymą. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar stabilesnis dienos režimas gali būti susijęs su lėtesniu fiziologiniu senėjimu.

Eksperimente dalyvavo 207 žmonės, kurių vidutinis amžius siekė apie 68 metus. Dalyviai maždaug savaitę nešiojo aktyvumo sekimo įrenginius, leidusius stebėti jų judėjimo ir poilsio įpročius skirtingu paros metu.

Vėliau tyrėjai šiuos duomenis lygino su kraujo tyrimais. Tam pasitelkti vadinamieji epigenetiniai „laikrodžiai“ – metodai, analizuojantys su senėjimu susijusius cheminius DNR pokyčius.

Tyrėjai pastebėjo aiškų ryšį, bet yra ribotumų

Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie laikėsi reguliaresnio dienos režimo ir turėjo stabilesnius miego bei aktyvumo įpročius, dažniau pasižymėjo „jaunesniu“ biologiniu amžiumi. Kitaip tariant, jų organizmo būklė pagal kraujo tyrimus atrodė geresnė, nei būtų galima tikėtis pagal tikrąjį metų skaičių.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai išsiaiškino, kur gali slypėti žmogaus „jaunystės šaltinis“

Tyrėjai aiškina, kad geresni rezultatai dažniau buvo pastebimi tarp žmonių, kurie dieną išlikdavo aktyvūs, o naktį ilsėdavosi pakankamai nuosekliu režimu. Tuo metu prastesni biologinio amžiaus rodikliai dažniau buvo siejami su chaotiškesniu gyvenimo ritmu – nepastoviu miego grafiku, dažnais pabudimais naktį ar nuolat besikeičiančiu poilsio laiku.

Tyrimo bendraautoris Adamas Spira aiškina, kad tokie rezultatai leidžia poilsio ir aktyvumo ritmus vertinti kaip galimą organizmo senėjimo indikatorių. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio.

Anot tyrėjų, kol kas neaišku, ar silpnesnis biologinis ritmas spartina senėjimą, ar pats senėjimo procesas silpnina organizmo gebėjimą palaikyti stabilų dienos režimą. Tam reikės ilgesnių stebėjimų ateityje.

Ateityje – biologinį senėjimą stebėsime įrenginio ekrane

Nors tyrimas iš pradžių suteikia pirmines įžvalgas apie tai, kokia dar perspektyva gali būti vertinamas biologinis senėjimas, mokslininkai neatmeta, kad ateityje tam galėtų būti pasitelkti ir kasdien naudojami dėvimi įrenginiai. Tyrėjų teigimu, išmanieji laikrodžiai ar aktyvumo sekikliai ilgainiui gali padėti stebėti ne tik miego kokybę ar fizinį aktyvumą, bet ir galimus organizmo senėjimo požymius.

Pasak tyrimo autorių, tokie sprendimai ateityje galėtų padėti anksčiau pastebėti sveikatos pokyčius ir didesnę tam tikrų ligų riziką.

Nors dabartiniai rezultatai dar nėra galutinis įrodymas, jie papildo vis gausėjančius duomenis apie cirkadinio ritmo svarbą žmogaus sveikatai.