Mokslininkai išsiaiškino, kur gali slypėti žmogaus „jaunystės šaltinis“

Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria žmogaus žarnynui, kuris, pasirodo, gali turėti kur kas didesnę įtaką senėjimui ir bendrai sveikatai, nei manyta anksčiau.

Naujausi tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobioma – trilijonai mūsų organizme gyvenančių bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų – gali būti tiesiogiai susijusi su imunitetu, smegenų veikla, uždegiminiais procesais ir net gyvenimo trukme. Būtent todėl kai kurie mokslininkai ją jau vadina viena perspektyviausių ilgaamžiškumo tyrimų sričių, skelbia SciTechDaily.com.

Žarnyno bakterijos gali paveikti visą organizmą

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad žarnyno mikrobioma veikia gerokai daugiau nei tik virškinimą.

Mokslininkų teigimu, ji gali turėti įtakos:

• organizmo uždegiminiams procesams,
• medžiagų apykaitai,
• hormonų balansui,
• imuninei sistemai,
• nervų sistemos veiklai.

Tyrimai taip pat rodo ryšį tarp prastesnės mikrobiomos būklės ir įvairių ligų, įskaitant nutukimą, diabetą, Alzheimerio ligą bei kai kuriuos psichikos sutrikimus.

Rekomenduojamas straipsnis: Tai, ką kava daro jūsų organizme, gali jus nustebinti – nauji mokslininkų duomenys

Šimtamečių organizmuose aptinkama išskirtinių bakterijų

Ypatingą mokslininkų dėmesį dabar traukia ilgaamžių žmonių mikrobioma.

Kai kurių šimtamečių žarnyne aptinkama didesnė bakterijų įvairovė bei specifiniai mikroorganizmai, kurie gali būti susiję su mažesniu uždegimų lygiu ir geresne organizmo apsauga nuo su amžiumi susijusių ligų.

Tyrėjai mano, kad būtent mikrobiomos pokyčiai gali būti viena iš priežasčių, kodėl dalis žmonių sensta lėčiau ir ilgiau išlaiko gerą sveikatą.

Nors mokslas dar negali pasiūlyti „jaunystės formulės“, ekspertai neatmeta galimybės, kad ateityje individualiai pritaikytos mikrobiomos terapijos taps svarbia prevencinės medicinos dalimi.

Taip pat skaitykite: Lietuviams gerai pažįstamas produktas per 48 valandas sumažino cholesterolį – poveikis išliko savaitėms

Didžiausią poveikį daro kasdieniai įpročiai

Mokslininkai pabrėžia, kad žarnyno mikrobioma nuolat keičiasi ir stipriai priklauso nuo gyvenimo būdo.

Didžiausią įtaką jai daro:

• mityba,
• fizinis aktyvumas,
• miego kokybė,
• streso lygis,
• antibiotikų vartojimas.

Ką valgyti, o ko geriau vengti?

Ypač teigiamai vertinami daug skaidulų turintys produktai, fermentuotas maistas bei įvairi augalinė mityba. Mokslininkai tarp naudingiausių pasirinkimų dažnai mini daržoves, vaisius, ankštines kultūras, avižas, riešutus bei pilno grūdo produktus. Teigiamai vertinami ir fermentuoti produktai, tokie kaip natūralus jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai ar kimči, kurie gali padėti palaikyti didesnę gerųjų bakterijų įvairovę žarnyne.

Tuo metu itin perdirbtas maistas ir ilgalaikis stresas dažnai siejami su mažesne bakterijų įvairove. Mokslininkai perspėja, kad dažnas greito maisto, saldžių gėrimų, itin saldžių užkandžių, perdirbtų mėsos gaminių bei mažai skaidulų turinčios mitybos vartojimas gali neigiamai paveikti žarnyno mikrobiomą. Tyrimai rodo, kad tai gali būti susiję su didesniu uždegimų lygiu organizme, silpnesniu imunitetu, virškinimo sutrikimais bei didesne nutukimo ir kai kurių lėtinių ligų rizika.

Jums gali patikti: Idėja, pakeisianti medicinos ribas: startuolis siūlo „auginti“ žmogaus kūnus be išsivysčiusių smegenų

Tyrimai šioje srityje sparčiai plečiasi

Nors mokslininkai vis dar bando tiksliai suprasti visus žarnyno mikrobiomos veikimo mechanizmus, ši sritis šiandien laikoma viena perspektyviausių modernios medicinos krypčių.

Ekspertai mano, kad ateityje žarnyno bakterijų analizė gali tapti įprasta sveikatos priežiūros dalimi, padedančia ne tik gydyti ligas, bet ir ilgiau išlaikyti gerą savijautą bei lėčiau senti.