Senyvo amžiaus žmogaus portretas.
Parodys, kaip greitai senstate: naujas „biologinis laikrodis“ stebina galimybėmis
TRUMPAI
- • Sukurtas naujas biologinio amžiaus vertinimo metodas, paremtas genų aktyvumu.
- • Šis biologinis laikrodis gali padėti įvertinti ne tik biologinį amžių, bet ir su ligomis bei ankstyva mirtimi susijusią riziką.
- • Mokslininkai tikisi, kad ateityje tokie įrankiai padės kurti ir vertinti senėjimą lėtinančius gydymo būdus.
Mokslininkai sukūrė naujos kartos biologinį laikrodį, kuris gali padėti įvertinti ne tik organizmo biologinį amžių, bet ir jo senėjimo tempą bei su amžiumi susijusią sveikatos riziką. Analizuodami daugiau kaip 11 tūkst. genų aktyvumo profilių iš žmonių ir kitų žinduolių, tyrėjai aptiko bendrus molekulinius pokyčius, kurie kartojasi senstant skirtingiems audiniams ir rūšims. Rezultatai paskelbti prestižiniame žurnale „Nature“, o tyrimą atliko „Mass General Brigham“ mokslininkų komanda.
Mokslininkai aptiko bendrus senėjimo požymius
Nors žmonės, pelės ar makakos sensta skirtingu tempu, naujasis tyrimas parodė, kad organizmuose vykstantys molekuliniai pokyčiai turi daugiau panašumų nei manyta anksčiau. „Mass General Brigham“ mokslininkų komanda išanalizavo daugiau kaip 11 tūkst. genų aktyvumo profilių, surinktų iš daugiau nei 25 skirtingų audinių keturiose žinduolių rūšyse.
Tyrėjai siekė nustatyti, ar egzistuoja universalūs biologiniai signalai, rodantys organizmo senėjimą nepriklausomai nuo konkretaus audinio ar rūšies. Analizė atskleidė, kad panašūs genų aktyvumo pokyčiai pasireiškia įvairiose ląstelėse – nuo imuninės sistemos ir kamieninių ląstelių iki kepenų bei raumenų audinių. Būtent šių bendrų požymių pagrindu mokslininkai sukūrė naują biologinio amžiaus vertinimo modelį.

Kuo šis biologinis laikrodis skiriasi nuo ankstesnių?
Dauguma iki šiol sukurtų biologinių laikrodžių remiasi epigenetiniais pokyčiais – cheminėmis DNR modifikacijomis, kurios kaupiasi žmogui senstant. Naujojo tyrimo autoriai pasirinko kitokį kelią ir dėmesį sutelkė į genų aktyvumą, tai yra į tai, kurie genai konkrečiu metu yra „įjungti“ arba „išjungti“.
Remdamiesi šiais duomenimis mokslininkai sukūrė transkriptominius laikrodžius (angl. transcriptomic clocks). Jie gali ne tik įvertinti biologinį amžių, bet ir parodyti, kokie procesai organizme labiausiai prisideda prie senėjimo. Tyrimo metu buvo išskirtos kelios svarbios biologinių pokyčių grupės, susijusios su uždegimu, energijos gamyba ląstelėse bei audinių struktūros pokyčiais.
Pasak tyrėjų, toks požiūris leidžia detaliau analizuoti senėjimą ir geriau suprasti, kodėl vieni žmonės sensta greičiau nei kiti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai išsiaiškino, kur gali slypėti žmogaus „jaunystės šaltinis“
Aptiktas ryšys su ligomis ir mirtingumo rizika
Tyrimo rezultatai parodė, kad naujojo modelio fiksuojami biologiniai signalai yra susiję ne tik su amžiumi. Panašūs genų aktyvumo pokyčiai buvo pastebėti sergant lėtinėmis ligomis bei esant būklėms, kurios siejamos su prastesne sveikata.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad tam tikri molekuliniai žymenys gali būti naudojami vertinant mirtingumo riziką. Kitaip tariant, modelis geba aptikti biologinius pokyčius, kurie dažniau pasitaiko organizmui artėjant prie sveikatos būklės blogėjimo.
Kas laukia toliau?
Nors rezultatai atrodo daug žadantys, mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra priemonė, galinti nuspėti konkrečią žmogaus gyvenimo trukmę ar mirties datą. Šiuo metu ji skirta moksliniams tyrimams ir padeda geriau suprasti pačius senėjimo procesus.
JUMS GALI PATIKTI: Mokslininkai paaiškino, kaip jūsų dienos ritmas gali paveikti biologinį amžių
Tačiau nors iki praktinio tokių technologijų taikymo medicinoje gali prireikti ne vienų metų, mokslininkai mano, kad biologinis amžius ateityje gali tapti ne mažiau svarbiu rodikliu nei žmogaus gimimo data. Tai leistų tiksliau vertinti individualią sveikatos būklę ir su amžiumi susijusių ligų riziką, taip pat kurti naujus vaistus bei stebėti, ar tam tikras gydymas iš tiesų daro teigiamą poveikį biologiniam amžiui.
TechNaujienos.lt komanda senėjimo tyrimus yra apžvelgusi labai plačiai: nuo smegenų pokyčių šiuose procesuose, išorinių veiksnių poveikio senėjimui iki dirbtinio intelekto pritaikymo proveržių. Plačiau su jais galite susipažinti čia.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Virš Baltijos – Rusijos bombonešiai ir naikintuvai: NATO per savaitę reagavo šešis kartus
2Po vandeniu rastas žiedas su Aleksandrijos švyturio atvaizdu: archeologai aptiko vienintelį žinomą tokį radinį
3Lietuvoje infliacija pasiekė 6,1 proc.: kas labiausiai brangino gyvenimą ir kodėl atotrūkis nuo euro zonos toks didelis?
4Rusija skelbia per parą numušusi daugiau kaip 1 000 Ukrainos dronų: atakuotas Sankt Peterburgas
5Būsto kainos Lietuvoje toliau kyla: kas galėtų pristabdyti augimą?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.