Net įveikus senėjimą žmogaus gyvenimo trukmė vis tiek turėtų ribą, rodo naujas tyrimas

Sekite TechNaujienos Google

Net jei ateityje mokslininkams pavyktų sukurti veiksmingus gydymo būdus, kurie sustabdytų ar net panaikintų daugelį senėjimo procesų, žmonės greičiausiai vis tiek negalėtų gyventi amžinai. Tokią išvadą savo naujame tyrime pateikė tarptautinė mokslininkų komanda, žurnale „npj Aging“ pristačiusi matematinį modelį, kuriuo siekta įvertinti, kokia galėtų būti maksimali žmogaus gyvenimo trukmė, jei vieninteliu ją ribojančiu biologiniu veiksniu liktų atsitiktinai besikaupiančios somatinės DNR mutacijos.

Neišgydys jokie vaistai

Nors pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie galimybę sulėtinti ar net sustabdyti biologinį senėjimą, naujojo tyrimo autoriai teigia, kad vienas esminis procesas greičiausiai išliks neišvengiamas. Jų sukurtas matematinis modelis rodo, kad net pašalinus kitus pagrindinius senėjimo mechanizmus, žmogaus gyvenimo trukmę ir toliau ribotų visą gyvenimą besikaupiančios somatinės DNR mutacijos.

Kaip aiškina tyrėjai, šios mutacijos atsiranda natūraliai ląstelėms dalijantis ir taisant genetinę medžiagą. Nors organizmas didelę dalį tokių pažeidimų ištaiso, dalis jų lieka visam laikui ir ilgainiui kaupiasi įvairiuose audiniuose. Būtent šis procesas, mokslininkų vertinimu, gali tapti biologine riba, kurios nepavyktų pašalinti net pažangiausiomis ateities senėjimą stabdančiomis terapijomis.

Teorinė gyvenimo riba – maždaug dvigubai ilgesnė nei šiandien

Remiantis mokslininkų sukurto modelio rezultatais ir teoriškai žmogaus gyvenimo trukmę ribojant tik minėtoms mutacijoms, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė galėtų siekti maždaug 146–194 metus. Tai beveik dvigubai daugiau nei dabartinė vidutinė gyvenimo trukmė išsivysčiusiose šalyse, tačiau gerokai mažiau nei hipotetinis „nemirtingumas“.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 7 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 11 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

Šiandien žmogaus gyvenimo trukmę lemia daugybė kitų veiksnių, kurie papildomai didina mirties riziką.

JUMS GALI PATIKTI: Mokslininkai ištyrė šimtamečių kraują: rasti požymiai gali padėti suprasti, kaip greitai senstame

Be to, tyrimas parodė, kad didžiausiu ilgaamžiškumą ribojančiu veiksniu išlieka smegenys ir širdis. Skirtingai nei kai kurių kitų organų, kurių ląstelės nuolat atsinaujina, šiuose dviejuose organuose esančios ląstelės beveik nesikeičia visą gyvenimą. Dėl to jose besikaupiančios somatinės DNR mutacijos negali būti „pašalintos“ natūralaus atsinaujinimo metu ir ilgainiui tampa vienu svarbiausių veiksnių.

Autorių teigimu, šie rezultatai nereiškia, kad medicina artėja prie galimybės pailginti žmogaus gyvenimą iki beveik dviejų šimtų metų. Tyrimas veikiau parodo, kad net ir ateityje išsprendus daugelį su senėjimu susijusių problemų, gali egzistuoti fundamentali biologinė riba, kurios vien vaistais įveikti nepavyktų.

Tikinčių ilgaamžiškumu vis dar yra

Nepaisant šių išvadų, mokslininkai neatsisako bandymų prailginti žmogaus gyvenimą ir sumažinti senėjimo poveikį organizmui. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja tyrimų, kuriuose dirbtinis intelektas padeda atskleisti iki šiol nepastebėtus senėjimo mechanizmus, o kai kurios eksperimentinės terapijos jau pasiekė ir klinikinių tyrimų etapą.

Viena jų – epigenetiniu perprogramavimu paremta eksperimentinė terapija, kuri šių metų birželį pirmą kartą buvo pritaikyta žmogui.

Plačiau apie tai: Ląsteles „atjauninanti“ terapija pirmą kartą pritaikyta žmogui: prasidėjo istorinis eksperimentas