Raketa sprogo dar prieš startą: SSRS beveik 30 metų slėpė Baikonūro katastrofą

Sekite TechNaujienos Google

1960 metų spalio 24-osios vakarą Baikonūro poligone Sovietų Sąjunga rengėsi pirmą kartą paleisti tarpžemyninę balistinę raketą R-16. Aplink jau degalais užpildytą aparatą tebedirbo technikai ir karininkai. Staiga įsijungė antrosios pakopos variklis. Jo liepsna pradegino apatinę raketos dalį, prasidėjo gaisras, kurio centre atsidūrę žmonės beveik neturėjo laiko gelbėtis. Tarp žuvusiųjų buvo sovietų strateginių raketų pajėgų vadas maršalas Mitrofanas Nedelinas.

Spalio 24-ąją nuo vadinamosios Nedelino katastrofos bus praėję 66 metai. SSRS valdžia apie ją nepateikė teisingos informacijos visuomenei: oficialiai skelbta, kad maršalas žuvo per lėktuvo avariją. Vėliau paskelbti dokumentai, inžinierių liudijimai ir NASA saugos analizė atskleidė gerokai nemalonesnę tiesą – bandymų vadovybė leido dirbti prie pavojingos raketos, nors saugumo sąlygos jau buvo pažeistos.

R-16 nebuvo astronautams ar palydovams skirta raketa. Tai buvo branduolinio ginklo pristatymo priemonė, kuri turėjo pakeisti dalį ankstesnių sovietų tarpžemyninių raketų. Jos privalumas, lyginant su skystuoju deguonimi varomomis sistemomis, buvo ilgiau saugomi degalų komponentai. Kariniu požiūriu tai reiškė greitesnį pasirengimą paleidimui. Bandymų aikštelėje tas pats sprendimas sukūrė kitokią grėsmę.

R-16 naudojo itin pavojingus savaime užsiliepsnojančius degalų komponentus. Sumaišyti jie užsidega be išorinio uždegimo šaltinio, todėl kuro ar oksidatoriaus nuotėkis gali akimirksniu virsti gaisru. Įrenginio bandymas su jau pripildytomis talpyklomis reikalavo griežtų procedūrų ir žmonių pašalinimo iš pavojaus zonos. Baikonūre tos procedūros nebuvo įvykdytos.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„1 000 dainų kišenėje“: prieš 25 metus pristatytas „iPod“ pakeitė ne tik muzikos grotuvus

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Raketa sudužo, bet fotojuosta išliko: prieš 80 metų pirmą kartą nufotografuota Žemė iš kosmoso

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Povandeniniame laive jau ruošė branduolinę torpedą: vienas karininkas sustabdė pavojingą sprendimą

Visi naujausi straipsniai →

Gedimą taisė, nors raketa jau buvo pavojinga

Prieš startą išryškėjo elektros ir valdymo sistemos nesklandumų. Užuot atidėję paleidimą ir saugiai pašalinę degalus, bandytojai toliau tikrino įrangą paleidimo aikštelėje. Tokią įvykių eigą dokumentuoja raketų inžinieriaus Boriso Čertoko atsiminimai „Rockets and People“ antrajame tome, kurį paskelbė NASA istorijos programa.

Viena iš spaudimo priežasčių buvo artėjanti lapkričio 7-oji – Sovietų Sąjungos valdžios švenčiamos revoliucijos metinės. Programos vadovai siekė iki jų parodyti sėkmingą naujo ginklo bandymą. Skubėjimas turėjo tiesioginių pasekmių: techniniai darbai buvo tęsiami ten, kur pagal įprastą saugos logiką žmonių nebeturėjo būti.

Nedelinas pats liko netoli paleidimo įrenginio. Aukštų karininkų buvimas prie raketos nepadėjo pašalinti gedimų, bet padidino galimų aukų skaičių. Maždaug 18 val. 45 min. vietos laiku suveikė antrosios pakopos variklis. Ugnies srovė sunaikino apatinės pakopos konstrukciją ir išprovokavo degalų gaisrą. Ginklo bandymas virto masine nelaime dar prieš skrydžio pradžią.

Katastrofą aptariantys šaltiniai nesutaria dėl galutinio aukų skaičiaus. NASA analizėje minimas maždaug šimto žmonių žūties mastas, o kituose dokumentuose pateikiami mažesni oficialūs skaičiai. Todėl vieną apvalų skaičių pateikti kaip neginčijamą būtų netikslu. Neabejotina, kad žuvo dešimtys žmonių, tarp jų itin aukšti raketų pajėgų pareigūnai, o dalis sužeistųjų mirė vėliau.

Kodėl katastrofa buvo nuslėpta?

Po sprogimo sovietų spauda nepranešė, kas iš tikrųjų įvyko bandymų aikštelėje. Nedelino mirtis paaiškinta aviakatastrofa, o informacija apie žuvusius inžinierius ir kariškius liko riboto naudojimo. Tik pertvarkos laikotarpiu, 1989-aisiais, apie nelaimę pradėta viešai kalbėti SSRS spaudoje. Iki tol pasaulis negalėjo patikimai įvertinti, kokia kaina vyko lenktynės dėl naujų branduolinių raketų.

Net ir po nelaimės R-16 projektas nenutrūko. Sovietų vadovybė turėjo strateginį tikslą gauti naujo tipo raketą, todėl bandymai galiausiai buvo atnaujinti. Šis faktas atskleidžia nelaimės vietą Šaltojo karo kontekste: technologinių varžybų tempą dažnai diktavo karinė konkurencija, o ne bandymo komandos pasirengimas.

Šiandien kosmoso ir raketų istoriją dažniau iliustruoja sėkmingi startai. Pavyzdžiui, Europos raketų paleidimų istorijoje dėmesys tenka įveiktiems techniniams slenksčiams, o NASA eksperimentuose su šiluminiais skydais – rizikos matavimui. Baikonūro atvejis primena kitą raketų kūrimo pusę: pavojingiausias momentas nebūtinai prasideda pakilus nuo žemės.

Nedelino tragedijoje lemiamas buvo ne vien techninis gedimas. Jį būtų buvę galima spręsti sustabdžius bandymą ir išvedus žmones iš aikštelės. Sprendimas to nedaryti pavertė vienos sistemos klaidą dešimčių žmonių žūtimi, o vėlesnis informacijos slėpimas užkirto kelią atviram nelaimės vertinimui.

Viršelio nuotraukoje – R-16 raketos paminklas Baikonūre, o ne 1960 m. sprogimas. Fotografavo Ninara, Wikimedia Commons, CC BY 2.0; vaizdas sumažintas.