Povandeniniame laive jau ruošė branduolinę torpedą: vienas karininkas sustabdė pavojingą sprendimą

Sekite TechNaujienos Google

1962 metų spalio 27 dieną Karibų jūroje sovietų povandeninio laivo B-59 kapitonas Valentinas Savickis manė, kad jį atakuoja amerikiečiai. Aplink laivą sproginėjo užtaisai, radijo ryšys su Maskva buvo sutrikęs, o įgula kentėjo karštį ir oro trūkumą. Laive buvo ne tik įprastos torpedos: viena turėjo branduolinį užtaisą. Kapitonas nurodė ją parengti, tačiau tarp įvykių ir galimo paleidimo įsikišo flotilės štabo viršininkas Vasilijus Archipovas.

Šią savaitę sukanka 64 metai nuo incidento, apie kurio mastą ilgai nežinojo net amerikiečių jūreiviai, sekę B-59. George’o Washingtono universiteto Nacionalinio saugumo archyvo paskelbti dokumentai ir dalyvių liudijimai leidžia atskirti patvirtintus faktus nuo vėliau atsiradusio supaprastinimo, esą visa žmonijos ateitis priklausė nuo vieno balsavimo.

B-59 buvo vienas iš keturių sovietų dyzelinių elektrinių povandeninių laivų, pasiųstų Karibų regiono link per Kubos raketų krizę. Amerikiečių karo laivai mėgino juos aptikti ir priversti iškilti atpažinimui. JAV jūrų pajėgos naudojo mažus signalinius užtaisus, tačiau sovietų povandeninių laivų įguloms nebuvo aišku, kad šie sprogimai skirti signalizuoti, o ne sunaikinti.

Spalio 27-osios dokumentuose užfiksuota, kad JAV eskadrinis minininkas „Beale“ vandenyje panaudojo penkis signalinius užtaisus. Tą vakarą B-59 iškilo į paviršių. Amerikiečiai matė sovietų laivą, bet nežinojo svarbiausios detalės – jame buvo branduolinė torpeda. Tik gerokai vėliau atskleistas šios ginkluotės buvimas pakeitė incidento istorinį vertinimą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„1 000 dainų kišenėje“: prieš 25 metus pristatytas „iPod“ pakeitė ne tik muzikos grotuvus

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Raketa sudužo, bet fotojuosta išliko: prieš 80 metų pirmą kartą nufotografuota Žemė iš kosmoso

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Raketa sprogo dar prieš startą: SSRS beveik 30 metų slėpė Baikonūro katastrofą

Visi naujausi straipsniai →

Kas iš tiesų vyko metaliniame korpuse?

Įgulos padėtis darėsi fiziškai sunkiai pakeliama. Povandeninis laivas buvo pritaikytas vėsiems šiauriniams vandenims, o pateko į šiltąjį Atlanto regioną. Viduje kilo temperatūra, gedo įranga, seko akumuliatoriai. Norint juos įkrauti ir atnaujinti orą, reikėjo iškilti į paviršių, tačiau prie pat budėjo amerikiečių karo laivai.

Sovietų ryšininko Vadimo Orlovo pasakojimu, sprogimų garsas priminė smūgius milžinišku kūju į metalinę statinę. Tokia aplinka neleido patikimai įvertinti, ar prasidėjo platesnis karas. Įgula neturėjo tokio informacijos srauto, kokį šiandien laikome savaime suprantamu: įvykius apie Kubą ir Vašingtono sprendimus jie galėjo tik spėlioti.

Nacionalinio saugumo archyvo tyrėjos Svetlanos Savranskajos surinkti liudijimai rodo, kad Savickis tikrai svarstė branduolinės torpedos panaudojimą ir nurodė ją ruošti. Archipovas, buvęs aukštesnio rango flotilės pareigūnas, atpažino amerikiečių veiksmus kaip signalizavimą ir padėjo kapitonui nusiraminti. Galutinė baigtis aiški: branduolinis ginklas nebuvo paleistas, o B-59 iškilo.

Populiariuose pasakojimuose dažnai minima istorija apie tris karininkus, balsavusius dėl torpedos paleidimo. Tačiau išslaptintų dokumentų ir vėliau užrašytų atsiminimų pagrindu negalima atkurti vieno neginčijamo balsavimo protokolo. Tikslesnė formuluotė – Archipovas atliko reikšmingą vaidmenį, sustabdydamas sprendimo eskalaciją. Nežinome, ar be jo ginklas tikrai būtų buvęs paleistas.

Amerikiečiai nežinojo, kokį ginklą persekioja

Potencialus taikinys buvo JAV lėktuvnešis „Randolph“ ir jo palydos laivai. Branduolinio užtaiso panaudojimas prieš tokias pajėgas galėjo sukelti itin pavojingą karinį atsaką. Vis dėlto teiginys, kad dėl B-59 incidento branduolinis pasaulinis karas būtų prasidėjęs neišvengiamai, būtų ne istorinis faktas, o nepatikrinama alternatyvi įvykių eiga.

Spalio 27-oji buvo viena įtempčiausių visos krizės dienų ir kitur. Tuo metu JAV bei SSRS vadovai derėjosi dėl raketų Kuboje, o karinės pajėgos vykdė užduotis pagal savo turimus įsakymus. Pavojus slypėjo ir informacijos atotrūkyje: politiniai vadovai ne visuomet žinojo, ką konkrečiu metu daro pavaldūs daliniai jūroje.

Šį atotrūkį gerai parodo šiuolaikinių jūrų operacijų valdymo bandymai su Ukrainos DELTA sistema. Dabartinės priemonės gali apjungti laivų, orlaivių ir povandeninių aparatų duomenis, tačiau 1962-aisiais B-59 reikėjo spręsti situaciją praktiškai nematant platesnio konflikto vaizdo.

Archipovas išgarsėjo jau po mirties, kai istorikai ėmė viešinti sovietų dokumentus ir jūreivių liudijimus. Jo vaidmens nereikia išpūsti, kad jis būtų reikšmingas. Vienas karininkas karinio konflikto akivaizdoje sugebėjo suabejoti pavojingiausia įmanoma reakcija ir padėjo išvengti branduolinės torpedos paleidimo. Šalia dabartinių NATO reagavimo į Rusijos karinius orlaivius virš Baltijos tokia istorija primena, kodėl aiškūs signalai tarp priešininkų yra būtini.

Archyvinė nuotrauka: sovietų povandeninis laivas B-59 1962 m. spalio 28–29 d., JAV karinio jūrų laivyno fotografija. Wikimedia Commons, viešo naudojimo kūrinys.