Archeologinių tyrimų įrankiai – iliustracija, ne Aleksandrijoje rastas žiedas
Po vandeniu rastas žiedas su Aleksandrijos švyturio atvaizdu: archeologai aptiko vienintelį žinomą tokį radinį
Egipto Aleksandrijos uoste dirbantys povandeniniai archeologai aptiko bronzinį žiedą-spaudą su garsiojo Aleksandrijos švyturio atvaizdu. Žiedas rastas nuskendusios Antirodo salos rūmų liekanose, o jį aptikusi komanda teigia, kad tai pirmasis žinomas tokio pobūdžio radinys. Apie atradimą spalio 7 d. paskelbė archeologo Francko Goddio vadovaujama ekspedicija.
Aleksandrijos švyturys, dar vadinamas Faro švyturiu, buvo vienas iš septynių antikos pasaulio stebuklų. Pats statinys neišliko, o jo išvaizdą istorikai rekonstruoja remdamiesi senovės aprašymais, monetomis ir archeologiniais duomenimis. Naujame žiede iškaltas reljefas panašus į švyturio atvaizdus, matomus kai kuriose II mūsų eros amžiaus monetose.
Radinį aptiko Europos povandeninės archeologijos instituto (IEASM) tyrėjai, dirbantys kartu su Egipto institucijomis. Žiedas iškeltas iš buvusio rūmų komplekso Antirodo saloje, kuri kadaise priklausė karališkajam Aleksandrijos uosto kvartalui. Ši teritorija dabar yra po vandeniu.
Radimvietė gali būti svarbesnė už patį atvaizdą
Ekspedicijos vadovas F. Goddio pabrėžia radinio vietą: žiedas rastas rūmuose, kurie antikoje buvo valdžios centras. Archeologų nuomone, tai sustiprina prielaidą, kad rūmų komplekse galėjo veikti administracinės patalpos, susijusios ir su švyturio priežiūra ar valdymu.
Antirodo salos rūmus aprašė graikų geografas Strabonas, lankęsis Egipte 29–25 m. prieš mūsų erą. Jo tekstai padeda archeologams susieti povandenines struktūras su kadaise sausumoje buvusiu miesto kvartalu. Archeologų komanda teigia pastaraisiais metais atidengusi kelių tūkstančių kvadratinių metrų teritorijoje išsidėsčiusių architektūrinių liekanų.
Vis dėlto žiedo savininko tapatybė nenustatyta. Vien tai, kad papuošalas aptiktas rūmų liekanose, neįrodo, jog jis priklausė faraonui, Kleopatrai ar švyturio administratoriui. Tyrėjų išvada apie galimas administracines funkcijas remiasi radimviete ir istoriniu jos kontekstu.
Žiedas-spaudas senovėje galėjo atlikti daugiau negu puošybos funkciją. Tokie dirbiniai būdavo naudojami atspaudui palikti minkštoje medžiagoje, pavyzdžiui, vaško ar molio antspaude. Tačiau kol nėra išsamesnio konkretaus radinio tyrimo, jo praktinio naudojimo paskirties nustatyti negalima.
Išnykusio pasaulio stebuklo atvaizdas išliko metale
Aleksandrijos švyturys buvo pastatytas Ptolemėjų valdymo laikais ir šimtmečius padėjo laivams orientuotis prie Viduržemio jūros pakrantės. Istoriniai šaltiniai bei archeologiniai tyrimai rodo, kad jį vėliau smarkiai apgadino žemės drebėjimai. Iki šių dienų išliko tik dalis medžiaginių liudijimų apie buvusį statinį.
Naujasis žiedas reikšmingas kaip dar viena senovėje sukurta švyturio ikonografinė versija. Jos panašumas į II a. monetų atvaizdus leidžia lyginti, kaip skirtinguose objektuose buvo vaizduojamas tas pats statinys. Tačiau mažas reljefas nėra tiksli architektūrinė schema, pagal kurią būtų galima patikimai nustatyti visus švyturio matmenis.
Spalio pradžioje Egipto turizmo ir senienų ministras Sherifas Fathy apsilankė ekspedicijos tyrimų laive ir apžiūrėjo naujausią radinį. Tai patvirtinta tyrėjų paskelbtame pranešime. Kasinėjimai Aleksandrijos rytiniame uoste tęsiami, todėl archeologai gali papildyti dabar turimą rūmų komplekso ir jo ryšių su švyturiu vaizdą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Neatpažintas objektas Lietuvos danguje sukėlė aliarmą: kas žinoma apie naują incidentą?
24 programėlės, kurios padės stebėti grėsmes Lietuvoje: nuo dronų iki radiacijos
3Nyderlandų bendrovė sujungia radarus ir dronus į vieną sistemą: technologija jau naudojama Ukrainoje
4Sukurtas „gyvas“ robotų audinys, kuris pats susiderina į vieną ritmą – fizikai kalba apie laiko kristalą
5Marijampolės rajone planuojama 200 mln. eurų gamykla – 125 darbo vietos ir nauja medienos pramonės kryptis
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.