„Fintech“ rinkos pokyčiai – KPMG įvardijo 5 svarbiausias 2026 m. antros pusės tendencijas
„Fintech“ rinkoje bręsta dideli pokyčiai: KPMG įvardijo 5 svarbiausias tendencijas
Pasaulinė finansinių technologijų rinka į antrąją 2026 m. pusę žengia su aiškiai besikeičiančiais prioritetais. Investuotojai vis mažiau nori finansuoti vien pažadus ar eksperimentinius projektus, o vis daugiau dėmesio skiria infrastruktūrai, realią vertę kuriančiam dirbtiniam intelektui ir sprendimams, galintiems veikti dideliu mastu.
Tokias kryptis išskiria KPMG, apžvelgusi svarbiausias „fintech“ rinkos tendencijas 2026 m. antrajai pusei. Bendrovė išskiria penkias sritis, kurios artimiausiais mėnesiais gali daryti didžiausią įtaką investicijoms, konkurencijai ir visam finansinių paslaugų technologijų sektoriui.
KPMG vertinimu, rinkoje vis dar išlieka geopolitinių ir makroekonominių rizikų, tačiau kartu daugėja ženklų, kad antroji metų pusė gali tęsti pirmąjį pusmetį matytą investicijų atsigavimą. Ypač svarbus tampa ne vien naujų produktų kūrimas, bet ir technologinis pagrindas, ant kurio veiks ateities finansų sistema.
DI eksperimentų era ima baigtis
Pirmoji KPMG išskiriama kryptis – didėjantis dėmesys finansų infrastruktūrai. Stablecoinų, skaitmeninio turto ir kitų naujų finansinių priemonių naudojimas plečiasi, todėl rinkai reikia patikimų sistemų, galinčių apdoroti didelius operacijų kiekius, užtikrinti saugumą ir veikti skirtinguose regionuose. Investicijos turėtų apimti ne tik kriptovaliutų ekosistemą, bet ir tradicinių finansų bendrovių pagrindinių sistemų modernizavimą.
Antroji tendencija susijusi su dirbtiniu intelektu. KPMG prognozuoja, kad investicijų į DI nemažės, tačiau kapitalas taps gerokai reiklesnis. Vietoje daugybės bandomųjų projektų investuotojai vis dažniau ieškos sprendimų, galinčių aiškiai parodyti ekonominę naudą, mažesnes sąnaudas ar naują verslo modelį. Tai ypač aktualu DI pagrindu nuo pat pradžių kuriamoms įmonėms, kurios turės įrodyti, kad jų technologiją sunku nukopijuoti.
Toks poslinkis jau matomas ir tarp didžiųjų finansų bendrovių. Rugpjūtį rašėme, kad „Revolut“ kartu su „Nvidia“ kuria nuosavą finansams skirtą DI modelį, kuris turėtų būti naudojamas finansiniam elgesiui, rizikai ir sukčiavimui analizuoti. Tai geras pavyzdys, kaip DI finansuose juda nuo bendro pobūdžio asistentų prie konkrečioms finansinėms užduotims skirtų sistemų.
Trečioji kryptis – vadinamoji agentinė prekyba. Tai modelis, kuriame DI agentai gali ne tik rekomenduoti prekę ar paslaugą, bet ir vartotojo arba įmonės vardu atlikti pirkimą bei inicijuoti mokėjimą. KPMG prognozuoja, kad augant tokių sistemų naudojimui investicijos persikels ir į jas supančią infrastruktūrą: skaitmeninę tapatybę, mokėjimų sistemas ir kibernetinį saugumą.
Šis scenarijus jau nebėra vien teorinis. Technaujienos.lt anksčiau rašė apie „Mastercard“ kuriamą infrastruktūrą, kuri leistų DI agentams atlikti mokėjimus vartotojo vardu. Kuo daugiau finansinių sprendimų bus perduodama automatizuotoms sistemoms, tuo svarbesnis taps klausimas, kaip patikimai nustatyti, ar konkretus sandoris tikrai buvo autorizuotas ir kas atsako suklydus DI agentui.
Mokėjimų rinkoje laukia konsolidacija
Ketvirtoji KPMG tendencija – spartėjanti konsolidacija. Ji ypač ryški mokėjimų sektoriuje, kuriame didžiausi rinkos dalyviai siekia masto, o mažesnėms bendrovėms, nepasiekusioms pakankamo augimo ar negalinčioms pritraukti naujo kapitalo, darosi vis sunkiau konkuruoti. KPMG tikisi aktyvesnio privataus kapitalo fondų vaidmens, ieškant galimybių sujungti silpnesnius rinkos dalyvius į didesnes grupes.
Tai reiškia, kad antroje metų pusėje „fintech“ sektoriuje galime matyti ne tik naujų startuolių finansavimo raundus, bet ir daugiau įsigijimų, susijungimų bei rinkos persiskirstymo. Tokia kryptis ypač svarbi mokėjimų bendrovėms, kurioms tenka vienu metu investuoti į infrastruktūrą, reguliacinę atitiktį, saugumą ir naujas DI funkcijas.
Penktoji tendencija – vadinamųjų suverenių technologinių pajėgumų kūrimas. KPMG prognozuoja, kad pastaraisiais metais DI, gynyboje ir debesijos infrastruktūroje matytas valstybių noras mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų persikels ir į finansų sektorių. Daugiau dėmesio turėtų sulaukti regioninės skaitmeninės tapatybės, kibernetinio saugumo ir finansinių paslaugų infrastruktūros sistemos.
Europai ši kryptis gali būti ypač aktuali, nes finansinės technologijos vis labiau susijusios ne tik su patogumu, bet ir su strategine infrastruktūra. Panaši diskusija jau vyksta ir dėl skaitmeninio euro, kuris ateityje galėtų tapti dar viena europinės mokėjimų infrastruktūros dalimi.
Bendra KPMG prognozių kryptis aiški: 2026 m. antroje pusėje „fintech“ rinkoje svarbiausia bus ne tai, kas pristato daugiausia naujų funkcijų, o kas turi patikimą infrastruktūrą, aiškų verslo modelį, geba apsaugoti duomenis ir gali veikti dideliu mastu. Tai gali reikšti brandesnę, bet kartu ir gerokai konkurencingesnę finansinių technologijų rinką.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ką lietuviai dabar žiūri per „Netflix“? Naujausias TOP 10
2Šie išmanieji laikrodžiai per pusmetį praranda iki 60 proc. vertės: kurie nuvertėja greičiausiai?
3Žemės gelmėse aptiktas nepaaiškinamas signalas: mokslininkai įtaria tamsiąją materiją
4Ateitis „be vairo ir pedalų“ jau čia: į gatves išriedėjo „Tesla Cybercab“ taksi (video)
5EBPO: Lietuva – pensijų reitingo dugne: senatvėje liktų vos 17,4 proc. buvusių pajamų
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.