4 000 metų senumo paslaptis pagaliau įminta: atskleistas įspūdingas pirmųjų civilizacijų gyvenimas

Danijos nacionaliniame muziejuje saugotos daugiau nei 4 tūkst. metų senumo molio lentelės atskleidė netikėtų detalių apie pirmųjų civilizacijų gyvenimą. Tyrėjai iššifravo senovinius dantiraščio tekstus, kuriuose aptikti magiški ritualai, karalių sąrašai, administraciniai dokumentai ir net pirmieji alaus apskaitos įrašai. Mokslininkai teigia, kad šie radiniai leidžia geriau suprasti, kaip prieš tūkstančius metų gyveno pirmosios Mesopotamijos visuomenės.

Skaitmeninės technologijos padėjo prakalbinti senovės tekstus

Kaip balandžio viduryje pranešė Kopenhagos universitetas, tyrėjai išanalizavo didžiulę Danijos nacionaliniame muziejuje daugiau nei šimtmetį kauptą dantiraščio lentelių kolekciją. Dalis jų buvo rastos dabartinio Irako ir Sirijos teritorijose, kur klestėjo vienos seniausių pasaulio civilizacijų.

Mokslininkai aiškina, kad molio lentelės buvo sukurtos maždaug prieš 5 200 metų, kai Mesopotamijoje pradėta naudoti dantiraščio sistema. Simboliai į minkštą molį buvo spaudžiami specialiais įrankiais, todėl ženklai įgavo pleišto formą. Šis raštas laikomas viena pirmųjų sudėtingų rašymo sistemų pasaulyje ir buvo itin svarbus formuojantis pirmosioms organizuotoms valstybėms bei miestams.

Dabar tyrėjai pirmą kartą sistemingai identifikavo, suskaitmenino ir išvertė visą kolekciją. Pasak specialistų, modernios technologijos leido daug tiksliau analizuoti ženklus bei susieti fragmentus su jau žinomais senoviniais tekstais.

Nuo magiškų ritualų iki Gilgamešo legendos

Tyrėjai tarp molio lentelių aptiko ne tik administracinius dokumentus, bet ir tekstus, susijusius su religija, magija bei senovės valdovais. Mokslininkų teigimu, vienas įdomiausių radinių buvo beveik 3 tūkst. metų senumo ritualo aprašymas iš senovinio Hamos miesto Sirijoje. Jame pasakojama apie ceremoniją, skirtą apsaugoti valdovą nuo nelaimių, raganavimo ir politinio nestabilumo. Mokslininkų teigimu, ritualas trukdavo visą naktį – jo metu buvo deginamos vaško ir molio figūrėlės, o egzorcistas kartodavo specialius užkalbėjimus. Tyrėjus ypač nustebino tai, kad toks tekstas rastas ne pagrindiniuose Asirijos centruose, o atokioje imperijos dalyje. Pasak jų, tai rodo, kad maginės tradicijos buvo paplitusios gerokai plačiau nei manyta anksčiau.

Kitoje lentelių grupėje specialistai aptiko vieną svarbiausių senovės Mesopotamijos politinių dokumentų – karalių sąrašą, kuriame minimi tiek mitiniai, tiek realūs valdovai. Mokslininkų dėmesį ypač patraukė legendinio Gilgamešo vardas. Jis laikomas garsiojo „Gilgamešo epo“ herojumi, o šie tekstai sustiprina prielaidą, kad legendos galėjo būti paremtos tikru istoriniu valdovu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Atverta jautri Pompėjos istorija: technologijų pagalba atskleistas meilės laiškas ir gladiatorių kova

Net prieš 4 tūkst. metų reikėjo tvarkyti alaus apskaitą

Didelė dalis lentelių buvo susijusios ne su religija ar politika, o su kasdieniu administravimu. Tyrėjai rado sąrašų, prekių apskaitos dokumentų, laiškų bei personalo registrų.

Pasak mokslininkų, būtent poreikis valdyti sudėtingą ekonomiką ir tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl apskritai atsirado raštas. Senovės miestams augant, valdovams reikėjo kontroliuoti mokesčius, atsargas ir darbo jėgą.

Tarp rastų dokumentų aptikta ir tai, ką tyrėjai vadina vienu seniausių „alaus kvitų“ pasaulyje. Šis radinys parodo, kad net prieš kelis tūkstančius metų biurokratija buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis.

Šie molio tekstai šiandien leidžia pažvelgti ne tik į senovės valdovų istoriją, bet ir į kasdienį pirmųjų civilizacijų gyvenimą – nuo magiškų ritualų ir baimės dėl nelaimių iki mokesčių ar prekių apskaitos. Net po daugiau nei 4 tūkst. metų išlikusios lentelės atskleidžia, kad daugelis anuometinių žmonių rūpesčių buvo stebėtinai panašūs į šiandieninius.