5300 metų senumo „ledo žmogus“ stebina mokslininkus: aptikti gyvybės požymiai

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Daugiau nei 5300 metų senumo Alpių ledynuose išsilaikiusios mumijos mikrobiomo analizė atskleidė netikėtą faktą – kai kurie ant vadinamojo „ledo žmogaus“ Öcio aptikti mikroorganizmai gali būti ne tik išlikę iki šių dienų, bet ir rodyti biologinio aktyvumo požymius. Tyrėjai nustatė, kad dalis šalčiui prisitaikiusių mielių ir bakterijų per pastaruosius dešimtmečius ne tik išsaugojo savo genetinius pėdsakus, bet ir galėjo daugintis dabartinėmis saugojimo sąlygomis.

Atradimas meta iššūkį nusistovėjusiam požiūriui

Kaip nurodoma žurnale „Microbiome“ paskelbtame tyrime, Öcio kūne ir aplink jį aptikta ne tik senovinių mikroorganizmų pėdsakų, bet ir požymių, leidžiančių manyti, kad dalis šalčiui prisitaikiusių rūšių galėjo išlikti aktyvios net ir po tūkstantmečių. Tyrėjų teigimu, tai verčia iš naujo pažvelgti į ilgą laiką vyravusią prielaidą, kad itin žema temperatūra visiškai sustabdo biologinius procesus mumifikuotuose palaikuose.

Didžiausią tyrėjų dėmesį patraukė keturios šalčiui prisitaikiusios mielių rūšys – Glaciozyma, Mrakia, Phenoliferia ir Goffeauzyma. Mokslininkams pavyko jas ne tik aptikti genetinės analizės metu, bet ir išauginti laboratorijoje, o tai ir patvirtina, kad bent dalis šių mikroorganizmų buvo gyvybingi.

Šios mielės dažniausiai aptinkamos itin šaltose aplinkose – Arkties ir Antarktidos regionuose. Tyrimo autoriai mano, kad jos galėjo patekti į Öcio kūną dar tada, kai jo palaikai tūkstantmečius gulėjo ledyno aplinkoje.

Senovinis mikrobiomas atskleidžia, kaip gyveno mūsų protėviai

Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama ne apie patį „ledo žmogų“, o apie jo kūne ir aplinkoje išlikusias mikroorganizmų bendrijas. Vis dėlto faktas, kad kai kurių rūšių genetiniai pėdsakai per pastaruosius dešimtmečius ne silpnėjo, o priešingai – tapo ryškesni, leidžia manyti, jog bent dalis šių organizmų galėjo prisitaikyti prie dabartinių saugojimo sąlygų.

Tyrimo metu taip pat aptikta bakterijų, kurios siejamos su senoviniu žmogaus žarnyno mikrobiomu. Kai kurios jų šiandieninėje Vakarų visuomenėje yra retos arba beveik nebeaptinkamos. Tyrėjų vertinimu, tai suteikia unikalią galimybę pažvelgti į daugiau nei prieš penkis tūkstančius metų gyvenusių žmonių organizmo mikrobinę aplinką ir palyginti ją su šiuolaikiniu žmogumi.

Viena geriausiai išsilaikiusių pasaulyje natūralių mumijų

Öcis, dažnai vadinamas „ledo žmogumi“, žygeivių buvo rastas 1991 metais Alpėse netoli dabartinės Austrijos ir Italijos sienos. Manoma, kad jis gyveno maždaug prieš 5300 metų Vario amžiuje, o jo kūnas tūkstantmečius išliko įšalęs ledyne.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl mumijos nesuyra ir kaip išsilaiko tūkstančius metų?

Dėl išskirtinai geros būklės Öcis laikomas vienu svarbiausių archeologinių radinių Europoje. Mokslininkai per daugiau nei tris dešimtmečius ištyrė jo DNR, mitybą, sveikatos būklę bei aprangos fragmentus bei galimas paskutines gyvenimo valandas. Todėl kiekvienas naujas tyrimas suteikia vis daugiau informacijos apie tai, kaip gyveno priešistoriniai žmonės ir kokios buvo jų kasdienės sąlygos.