1930 m. iškilo vienas garsiausių pasaulio dangoraižių: kaip tai pavyko be šiuolaikinių technologijų?

Sekite TechNaujienos Google

1930 metų kovą Niujorke prasidėjo „Empire State Building“ statybos. Vos po metų, 1931 metų gegužės 1 dieną, 102 aukštų dangoraižis jau buvo oficialiai atidarytas. Šis tempas atrodo stulbinamas net šiandien, kai statybininkai turi modernius kompiuterius, kranus ir skaitmeninius projektavimo įrankius.

Oficialioje „Empire State Building“ istorijoje nurodoma, kad darbai truko vienus metus ir 45 dienas. Vidutiniškai per savaitę buvo pastatoma apie keturis su puse aukšto – įspūdingas greitis tokiam aukštam plieno karkaso pastatui.

Greitį lėmė ne vien darbininkų pastangos. Prieš pradedant statybą buvo kruopščiai suplanuotas medžiagų tiekimas, komandų darbas ir skirtingų aukštų statybos seka. Didelė projekto dalis vyko tuo metu, kai plieninės konstrukcijos buvo gaminamos iš anksto ir atgabenamos tinkamu momentu.

Statybvietė veikė kaip milžiniška gamykla

Pastato karkasui reikėjo tūkstančių tonų plieno. Konstrukcijų detalės turėjo būti tiksliai paruoštos ir greitai surenkamos statybvietėje. Tai sumažino laiką, kuris būtų buvęs sugaištas koreguojant dalis aukštai virš žemės.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 35 minutės

„Anthropic“ septynių įkūrėjų turtas viršijo po 13 mlrd. dolerių: IPO atskleidė dar netikėtesnį planą

4 min. skaitymo • prieš 41 minutė

Aliaskoje kilo mirtina epidemija, tačiau vaistus pristatė šunys: neįtikėtina 1 000 kilometrų gelbėjimo operacija

4 min. skaitymo • prieš 51 minutė

Du laivai susidūrė uoste – po akimirkos įvyko vienas didžiausių nebranduolinių sprogimų istorijoje

Visi naujausi straipsniai →

Specialios brigados buvo suskirstytos pagal užduotis: vieni kėlė konstrukcijas, kiti jas jungė, dar kiti dirbo su grindimis, išorinėmis sienomis ir įranga. Kai tik vienas etapas būdavo baigtas aukšte, kitame jau galėjo prasidėti kita darbų fazė.

Ši logistikos sistema priminė pramoninę konvejerio gamybą, perkeltą į vertikalią erdvę. Medžiagų atsargos buvo skaičiuojamos, o į viršų keliami elementai turėjo atkeliauti be didelių vėlavimų. Net kelių dienų sutrikimas galėjo atsiliepti visam grafikui.

Originaliose fotografo Lewiso Hine’o nuotraukose matyti darbininkai, montuojantys metalo konstrukcijas didžiuliame aukštyje. Tokie kadrai įspūdingi ir šiandien, tačiau kartu primena darbo saugos riziką, kuri XX amžiaus pradžioje buvo gerokai didesnė.

Dangoraižio statyba prasidėjo tuo metu, kai Niujorke vyko įnirtinga aukščiausio pastato pasaulyje konkurencija. Tačiau įspūdingas aukštis savaime nepaaiškina organizacinio rezultato. Darbų vadovai turėjo suplanuoti, kada atvyks metalo elementai, kur jie bus iškrauti ir kaip bus keliami, kad neužblokuotų kitų komandų. Dideli statybinių medžiagų kiekiai negalėjo neribotai kauptis judrioje Manhatano aikštelėje. Tiekimas turėjo būti sinchronizuotas su realia pažanga aukštuose. Šiandien panaši problema sprendžiama skaitmeniniais modeliais ir projektų valdymo programomis, tačiau principas liko toks pats: gera organizacija užtikrina, kad žmonės ir įranga kuo mažiau lauktų vieni kitų. Toks koordinavimas buvo vienas svarbiausių projekto greičio šaltinių.

Darbo greičio negalima atskirti nuo tuometinio miesto ir ekonominio konteksto. Statybvietė buvo pačiame Manhatane, todėl sunkvežimių judėjimas ir medžiagų iškrovimas turėjo derėti su aplinkine infrastruktūra. Tuo pat metu ekonominė krizė reiškė, kad pastato savininkams teko susidurti su nuomininkų trūkumu. Vėliau šis kontrastas – technologinis rekordas ir sudėtinga komercinė pradžia – tapo neatsiejama pastato istorijos dalimi. Jis parodo, kad techniškai puikiai įvykdytas projektas nebūtinai iškart atsiperka. Nuotraukos su statybininkais metalo konstrukcijose taip pat kelia klausimų apie darbo saugą. Dabar aukštuminius darbus reglamentuoja griežtesnės apsaugos procedūros, o statybos organizatoriai turi vertinti ne vien laiką, bet ir darbuotojų riziką. Tai pamoka ir šiuolaikiniams ambicingiems infrastruktūros projektams. Kitų didelių technologinių nesėkmių kontekstas aptartas Bostono katastrofos straipsnyje.

Rekordinis grafikas neturėtų būti laikomas vienintele gero statybos projekto vertinimo priemone. Reikšmingi ir ilgalaikiai pastato eksploatacijos kaštai, darbuotojų sauga, konstrukcijų kokybė bei tai, ar pastatas ras pakankamai nuomininkų.

Ką iš šio projekto perėmė šiuolaikiniai statytojai

Projektas buvo vykdomas Didžiosios depresijos pradžioje. Dėl ekonominio nuosmukio nekilnojamojo turto rinka buvo sudėtinga, o milžiniškas pastatas ne iš karto užpildytas nuomininkais. Todėl įspūdingas statybos greitis automatiškai nereiškė greitos finansinės sėkmės.

Dažnai sakoma, kad pastatas iškilo vos per 13 mėnesių, tačiau tikslesnė oficiali trukmė – vieni metai ir 45 dienos. Taip pat reikia atskirti 1930-uosius, kai prasidėjo statyba, nuo 1931-ųjų, kai dangoraižis atidarytas.

Šiuolaikiniams inžinieriams ši istorija demonstruoja aiškios darbo sekos, standartizuotų elementų ir nuolatinio projekto valdymo svarbą. Vien didesnis technikos kiekis negarantuoja greitesnių rezultatų, jei stringa sprendimų priėmimas ir tiekimas.

„Empire State Building“ tapo vienu atpažįstamiausių Niujorko simbolių. Jo statybos nuotraukos yra ne tik gražūs istorijos dokumentai, bet ir įrodymai, kaip organizacinės inovacijos kartais gali būti ne mažiau reikšmingos už naujus įrankius.

Susijusios „TechNaujienos.lt“ istorinės temos: Bostono pramoninė katastrofa ir 1942 metų Los Andželo oro gynybos incidentas.