„SpaceX“ planuoja milžinišką „Terafab“ – vienoje vietoje gamins lustus palydovams, robotams ir DI

Sekite TechNaujienos Google

„SpaceX“ paskelbė planuojanti „Terafab“ – daugiau kaip 100 mln. kvadratinių pėdų, arba maždaug 9,3 mln. kvadratinių metrų, integruotą gamybos kompleksą. Jame numatyta gaminti, pakuoti ir testuoti pažangius logikos bei atminties lustus.

Bendrovė teigia, kad lustai būtų optimizuoti kelioms jos ekosistemos kryptims: „Starlink“ ir kosminiams duomenų centrams, „Tesla Optimus“ robotams, autonominiams „Cybercab“ automobiliams bei DI skaičiavimams. Jei projektas bus įgyvendintas deklaruotu mastu, tai būtų ne paprasta gamykla, o mėginimas vienoje vietoje sutelkti didelę puslaidininkių grandinės dalį.

Kol kas „SpaceX“ paskelbė viziją, bet nepateikė viso statybos grafiko, tikslios vietos, investicijų sumos ar gamybos proceso nanometrų. Todėl „Terafab“ reikia vertinti kaip strateginį planą, o ne jau veikiančią alternatyvą TSMC ar „Samsung“.

Kodėl kosmoso bendrovei prireikė savo lustų fabriko

Palydovų, robotų ir autonominių automobilių aparatinė įranga turi skirtingus reikalavimus, tačiau visoms sritims reikia patikimų lustų. Kosmose svarbus atsparumas radiacijai ir energijos efektyvumas, robotui – greita reakcija, o DI centrui – milžiniškas skaičiavimo našumas.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Kas nutinka duomenų centrui dingus elektrai – kodėl net atsarginė kopija gali neišgelbėti

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip telefonas prisijungia tiesiai prie palydovo ir kodėl tai dar nėra įprastas mobilusis internetas

3 min. skaitymo • prieš 1 val

„Intel“ agentinį DI perkelia į įprastus serverius – brangūs spartintuvai bus reikalingi ne visada

Visi naujausi straipsniai →

Oficialiame pranešime „SpaceX“ aiškina, kad vertikali integracija leistų greičiau keisti dizainą, testuoti jį ir grąžinti rezultatus inžinieriams. Tai panašu į „Tesla“ logiką: kontroliuoti daugiau produkto sluoksnių ir mažiau priklausyti nuo išorės tiekėjų.

Tačiau lustų gamyba yra viena sudėtingiausių pramonės šakų. Reikia ne tik pastato, bet ir itin brangių litografijos sistemų, chemikalų, vandens, elektros bei dešimtmečius kauptos procesų patirties. Vien milžiniškas plotas negarantuoja konkurencingo lusto.

Projektas siejamas ir su „SpaceX“ kosminių duomenų centrų planais. „TechNaujienos.lt“ jau rašė, kad „Google“ siunčia DI aparatinę įrangą į kosmosą. „SpaceX“ nori gaminti didelės galios lustus infrastruktūrai, kurią pati galėtų iškelti savo raketomis.

Didžiausia kliūtis gali būti ne technologija, o energija

9,3 mln. kvadratinių metrų kompleksui reikėtų milžiniškos elektros, vandens ir logistikos infrastruktūros. Puslaidininkių gamyba naudoja itin švarų vandenį, o kiekvienas proceso sutrikimas gali sugadinti brangias plokšteles.

„Terafab“ taip pat turėtų pritraukti tūkstančius inžinierių ir technikų. JAV siekia atkurti vietinę lustų gamybą, tačiau specialistų trūkumas jau riboja kitų naujų fabrikų plėtrą.

Vertikali integracija turi ir riziką. Naudodama išorės gamyklą bendrovė gali rinktis pažangiausią prieinamą procesą. Pastačiusi nuosavą fabriką ji prisiima pareigą nuolat investuoti milijardus, kad įranga nepasentų.

Vis dėlto „SpaceX“ mastas suteikia svarbų pranašumą – potencialią vidinę paklausą. Milijonai palydovinių terminalų, būsimi palydovai, robotai ir DI centrai galėtų sunaudoti didelį lustų kiekį net neparduodant jų išorės klientams.

Galutinis projekto svoris paaiškės tuomet, kai bendrovė paskelbs vietą, finansavimą ir gamybos technologiją. Iki tol „Terafab“ yra drąsus pareiškimas, kad „SpaceX“ nebenori būti vien raketų ir palydovų bendrove – ji siekia kontroliuoti ir skaičiavimo infrastruktūrą, nuo kurios priklausys jos ateities produktai.