NOAA prognozė: stipri Saulės audra lapkričio 2 d. nelaukiama, bet ryšio sistemų rizika išlieka

Sekite TechNaujienos Google

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos kosminių orų centras (NOAA SWPC) lapkričio 1 dieną paskelbė naują trijų dienų geomagnetinio aktyvumo prognozę. Oficialiame biuletenyje nurodyta, kad lapkričio 1 dieną galimi nedideli G1 lygio geomagnetiniai trikdžiai, tačiau lapkričio 2 dienai stipri Saulės audra nenumatyta. Todėl negalime skelbti, kad rytoj būtinai prasidės pavojinga audra, kuri sutrikdys visos Europos ryšį.

Geomagnetinės audros atsiranda, kai Saulės vėjo dalelės ir magnetiniai laukai paveikia Žemės magnetosferą. Poveikio stiprumas priklauso ne vien nuo dalelių kiekio, bet ir nuo jų magnetinio lauko krypties bei sąveikos su planetos magnetiniu lauku. Dėl to ne kiekvienas padidėjusio Saulės aktyvumo laikotarpis sukelia rimtų sutrikimų ant žemės.

NOAA naudoja kelias skirtingas vertinimo skales. G skalė apibūdina geomagnetines audras, S – Saulės spinduliuotės audras, o R – radijo ryšio sutrikimus, susijusius su rentgeno spinduliuotės blyksniais. Šių skalių negalima laikyti tarpusavyje pakeičiamais rodikliais. Pavyzdžiui, nedidelis geomagnetinis aktyvumas neįrodo, kad vyks pavojinga protonų audra.

Ką rodo lapkričio 1–3 dienų prognozė

NOAA lapkričio 1 dienos biuletenis nurodo, kad didžiausias stebėtas trijų valandų Kp indeksas per pastarąją parą buvo 6, atitinkantis G2 lygį. Tačiau prognozuojamas didžiausias Kp per lapkričio 1–3 d. laikotarpį – apie 4,67, arba G1 lygis. Kp yra geomagnetinio aktyvumo rodiklis, kuris padeda apibūdinti plačius Žemės magnetinio lauko svyravimus.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

ES peržiūri elektromobilių įkrovimo taisykles: kas keisis kainų skaidrumui ir greitųjų stotelių plėtrai?

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Microsoft“ plečia Europos DI duomenų centrus: investicijos Jungtinėje Karalystėje siekia 30 mlrd. dolerių

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Mokslininkai siūlo naują būdą kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis: pasitelkė bakteriofagus

Visi naujausi straipsniai →

Atskirai pažymima, kad lapkričio 1–3 dienomis neprognozuojamos S1 ar didesnės Saulės radiacijos audros, o reikšmingų radijo ryšio užtemimų tikimybė vertinama kaip nedidelė. Tai dabartinė prognozė, o ne ilgalaikė garantija: Saulės aktyvumas gali keistis ir tarnyba išleidžia naujus pranešimus, kai atsiranda papildomų stebėjimų.

Vertinant galimą poveikį reikėtų išskirti skirtingas sistemas. Trumpųjų bangų radijo ryšys, aukštose platumose veikiantys palydovai ir kai kurie navigacijos signalai gali būti jautrūs skirtingiems kosminių orų reiškiniams. Tačiau įprasto mobiliojo interneto visiškas dingimas visoje Lietuvoje nėra automatinė nedidelės G1 audros pasekmė.

Kodėl palydovų ir elektros tinklų operatoriai stebi kosminius orus

Geomagnetiniai trikdžiai tam tikromis sąlygomis gali sukelti sroves ilgose elektros perdavimo linijose. Labai stiprių audrų atveju tai kelia techninių problemų transformatoriams ir tinklo stabilumui. Tačiau reali rizika priklauso nuo audros masto, tinklo architektūros ir geografinių sąlygų. G1 lygis paprastai nėra priežastis skelbti apie plačius planuojamus elektros atjungimus.

Palydovams svarbūs ir aukštutinės atmosferos pokyčiai. Padidėjęs aktyvumas gali keisti atmosferos tankį tam tikrame aukštyje, o tai daro įtaką žemoje orbitoje skriejančių objektų pasipriešinimui. Ankstesniame straipsnyje aptarėme naujus Saulės vėjo struktūrų tyrimus, kurie paaiškina, kodėl kosminiai orai yra nuolatinis mokslinių stebėjimų objektas.

Skaitytojams, besidomintiems pašvaiste, aktualu žinoti, kad jos matomumas priklauso ne vien nuo pasaulinio Kp rodiklio. Svarbios tamsaus dangaus sąlygos, debesuotumas ir vietinė geomagnetinė situacija. Apie ankstesnes galimas pašvaistės situacijas Lietuvoje jau rašėme, tačiau jos negali būti tiesiogiai laikomos šio vakaro prognoze.

Saulės aktyvumą galima stebėti įvairiais kosminiais aparatais, kurie matuoja dalelių srautus, spinduliuotę ir magnetinius laukus. Kai stebimas iš Saulės išsiveržusios medžiagos debesis, ekspertai vertina jo judėjimo kryptį ir prognozuojamą atvykimo laiką. Tačiau tikslus poveikis Žemei gali paaiškėti gerokai vėliau, nes svarbi debesies magnetinio lauko orientacija. Todėl prognozės nuolat tikslinamos, o vien pradinis Saulės vainiko išmetimo pastebėjimas neleidžia apskaičiuoti galutinių sutrikimų masto.

Kosminių orų įspėjimai aktualūs ir aviacijai, ypač skrydžiams aukštose geografinėse platumose. Tam tikromis sąlygomis trumpųjų bangų radijo ryšys gali būti mažiau patikimas, o įgulos ir skrydžių valdymo centrai turi alternatyvias komunikacijos procedūras. Tai nėra automatinė priežastis atšaukti kiekvieną skrydį, bet rodo, kodėl kosminio aktyvumo stebėsena svarbi ir už astronomijos tyrimų ribų.

Kritinės infrastruktūros valdytojai paprastai remiasi ne vien populiarių kosmoso naujienų svetainių antraštėmis, o oficialiais techniniais pranešimais ir nustatytomis veikimo ribomis. Kiekviena sistema turi savas atsparumo priemones ir skirtingą jautrumą. Dėl to atsakinga naujiena turi aiškiai nurodyti konkrečią prognozės datą, G, S arba R skalę bei oficialų šaltinį. Jei prognozė pasikeis, reikia atnaujinti faktinį tekstą, o ne bandyti iš anksto nuspėti pavojų pagal antraštės dramatiškumą.

Šiuo metu tiksli išvada yra atsargi: kosminių orų stebėseną būtina tęsti, tačiau oficialūs lapkričio 1 dienos duomenys nepagrindžia teiginio apie artėjančią didelę Saulės audrą lapkričio 2 dieną. Jei NOAA paskelbtų naują įspėjimą, tik tada būtų pagrindas koreguoti naujieną pagal konkrečią grėsmės skalę.