Naktis gali nebebūti tamsi: iš kosmoso į Žemę ruošiamasi nukreipti Saulės šviesą

Sekite TechNaujienos Google

Idėja Saulės šviesą iš kosmoso nukreipti į Žemę net naktį žengė svarbų žingsnį realybės link. Liepos 9 dieną JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) Kosmoso biuras suteikė leidimą technologijų bendrovės „Reflect Orbital“ pirmajam demonstraciniam kosminio veidrodžio palydovui „Eärendil-1“. Nors kol kas bus išbandomas tik vienas palydovas, projektas jau kelia klausimų, kaip platesnis tokios technologijos naudojimas galėtų pakeisti mums įprastą naktinį dangų.

Pirmasis kosminis veidrodis gavo svarbų leidimą

Praėjusią savaitę JAV suteiktas leidimas pirmajam demonstraciniam kosminio veidrodžio palydovui žymi momentą, kai neįprasta „Reflect Orbital“ idėja iš planų pereina į realaus bandymo etapą.

Kaip skelbia pati bendrovė, misijos metu ketinama praktiškai išbandyti kuriamą technologiją ir jai numatytas saugumo priemones bei surinkti realiomis sąlygomis gautų duomenų, nuo kurių priklausys tolesni projekto planai. Manoma, kad „Eärendil-1“ į žemąją Žemės orbitą galėtų būti paleistas dar šiais metais.

Technologija nukreipta į vieną sektorių

Nors idėja Saulės šviesą nukreipti į Žemę skamba kaip fantastika, „Reflect Orbital“ ją pirmiausia sieja su viena praktiškiausių sričių – energetika. Bendrovės kuriami kosminiai veidrodžiai turėtų atspindėti Saulės šviesą ir nukreipti ją į tiksliai pasirinktą teritoriją tuo metu, kai tiesioginė šviesa jos jau nebepasiekia.

Tokiu būdu siekiama ilgiau išnaudoti esamą saulės energetikos infrastruktūrą. Pats kosminis veidrodis elektros negamintų – jo užduotis būtų papildomai apšviesti pasirinktą vietą ir taip pratęsti laiką, kai saulės elektrinės gali gauti šviesos.

Kaip aiškina bendrovė, technologijos veikimo principas gana paprastas – orbitoje esantis veidrodis turėtų atspindėti Saulės šviesą ir tiksliai nukreipti ją į pasirinktą teritoriją Žemėje.

Kas nutiktų mums įprastam dangui?

Būtent čia prasideda sudėtingesnė projekto pusė. Saulės šviesos nukreipimas iš orbitos reikštų, kad žmogaus valdoma technologija galėtų paveikti natūralią nakties tamsą – aplinką, svarbią ne tik astronomams, bet ir gyvūnijai, ekosistemoms bei žmonėms.

Šiuos klausimus pripažįsta ir pati „Reflect Orbital“. Bendrovė teigia kurianti tikslaus šviesos valdymo priemones, numatanti jos ryškumo ir naudojimo trukmės ribojimus bei žadanti realiomis sąlygomis vertinti galimą poveikį. Pasak jos, pirmoji misija turėtų padėti patikrinti ne tik tai, ar technologija apskritai veikia, bet ir ar atspindėtą šviesą įmanoma kontroliuoti taip tiksliai, kaip planuojama.

JUMS GALI PATIKTI: Liepa dovanos įspūdingų dangaus reginių: štai kada verta pakelti akis į dangų

Kol kas vienas demonstracinis palydovas mums įprasto dangaus nepakeis. Tačiau jei bandymas pasiteisins, o kosminių veidrodžių bus pradėta naudoti daugiau, diskusija neišvengiamai persikels nuo klausimo „ar tai įmanoma?“ prie kur kas artimesnio žmogui – kas ir kokiomis sąlygomis galės spręsti, kada bei kur naktį turi būti šviesu.

Pastaruoju metu apie galimus naktinio dangaus pokyčius kalbama vis garsiau. Kaip rašėme anksčiau, Europos pietinės observatorijos (ESO) mokslininkai jau perspėjo, kad sparčiai augantis palydovų skaičius gali negrįžtamai pakeisti mums įprastą dangų. Tačiau kosminių veidrodžių atveju žengiama dar toliau – keistis galėtų ne tik tai, ką matome virš savo galvų, bet ir pati nakties tamsa.