Prie Žemės artėja geomagnetinė audra: ar šiaurės pašvaistę pamatysime ir Lietuvoje?

Sekite TechNaujienos Google

Artimiausiomis paromis Žemę gali pasiekti sustiprėjęs Saulės aktyvumo poveikis. JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozavimo centras paskelbė G1 lygio geomagnetinės audros stebėjimą rugpjūčio 27-ajai ir G2 lygio stebėjimą rugpjūčio 28–29 dienoms. Tokios sąlygos gali išplėsti šiaurės pašvaistės matomumo zoną į pietus ir padidinti tikimybę ją išvysti šiaurinėje Europos dalyje.

NOAA duomenimis, pagrindinė priežastis – keli vainikinės masės išsiveržimai, arba CME, kurie nuo Saulės atsiskyrė rugpjūčio 25 dieną. Prie jų poveikio prisideda ir greitas Saulės vėjo srautas iš vadinamosios vainikinės skylės. Naujausiame NOAA perspėjime nurodoma, kad padidėjęs geomagnetinis aktyvumas gali tęstis iki rugpjūčio 29-osios.

Šis reiškinys susijęs su aktyviu Saulės regionu, kuriame rugpjūčio 25-ąją užfiksuotas M6.9 klasės Saulės žybsnis. Jis sukėlė vidutinio stiprumo radijo ryšio sutrikimą Saulės apšviestoje Žemės pusėje, o išsiveržusi plazma dabar juda Žemės kryptimi.

Ar pašvaistę realu pamatyti Lietuvoje?

Taip, tokia galimybė yra, tačiau garantijos nėra. G2 lygio geomagnetinė audra yra pakankamai stipri, kad pašvaistės ovalas išsiplėstų toliau į pietus nei įprastai. NOAA nurodo, kad esant G2 sąlygoms pašvaistės gali būti matomos gerokai piečiau poliarinių regionų, o dabartinė prognozė palanki ir daliai šiaurinės Europos.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 1 val

Po audros generatorių pardavimai Lietuvoje šoktelėjo 150 kartų: ar 400 eurų įrenginio pakanka namams?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Nepalo katastrofa: kodėl perspėjimo sistemos nesuveikė, nors upės buvo stebimos

7 min. skaitymo • prieš 11 val

7 vietos namuose, kur nereikėtų laikyti „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus

Visi naujausi straipsniai →

Lietuvos platumose geriausios galimybės atsirastų tuo atveju, jei audra pasiektų bent prognozuojamą stiprumą, tarpplanetinio magnetinio lauko kryptis būtų palanki ir dangus būtų pakankamai tamsus bei giedras. Praktikoje tai reiškia, kad verta dairytis į šiaurinį horizontą, rinktis vietą kuo toliau nuo miestų šviesų ir stebėti dangų po sutemų.

Pašvaistė nebūtinai bus ryškiai žalia, kaip dažnai matoma nuotraukose. Silpnesnio reiškinio metu žmogaus akiai ji gali atrodyti kaip blankus pilkšvas ar rausvas švytėjimas, o telefono ar fotoaparato kamera ilgiau eksponuodama vaizdą gali užfiksuoti kur kas daugiau spalvų.

Svarbu ir tai, kad kosminių orų prognozės gali keistis paskutinėmis valandomis. CME struktūrą ir jos magnetinio lauko kryptį tiksliai įvertinti galima tik tada, kai plazmos debesis priartėja prie Žemės. Dėl to net ir paskelbtas G2 stebėjimas dar nereiškia, kad būtent tokio stiprumo audra tikrai įvyks.

Ką geomagnetinė audra gali paveikti?

Vidutinio stiprumo G2 audra daugumai žmonių kasdienybėje paprastai lieka nepastebima. Tačiau ji gali turėti įtakos technologinėms sistemoms. NOAA skalėje prie galimų poveikių priskiriami nedideli elektros tinklų įtampos svyravimai aukštesnėse platumose, padidėjęs palydovų orbitų koregavimo poreikis ir kai kurių aukštadažnių radijo ryšio sistemų veikimo pokyčiai.

GPS ar mobilusis ryšys dėl tokio lygio audros neturėtų tiesiog „išsijungti“, tačiau didesnis jonosferos aktyvumas gali trumpam pabloginti kai kurių navigacijos ir radijo sistemų tikslumą. Apie tai, kaip stipresnės Saulės audros gali veikti palydovus, ryšį ir energetikos infrastruktūrą, „TechNaujienos“ jau rašė straipsnyje „Saulės audros gali būti žymiai pavojingesnės nei manyta“.

Šių metų pradžioje taip pat buvo fiksuotas į Žemę nukreiptas galingas Saulės žybsnis, kuris kėlė klausimų dėl galimų GPS ir ryšio sutrikimų. Plačiau apie tokio pobūdžio poveikį galima skaityti ankstesniame mūsų paaiškinime.

Artimiausią parą verta sekti ne vien bendrą Kp indeksą, bet ir oficialius NOAA atnaujinimus. Jei geomagnetinis aktyvumas sustiprės iki G2 lygio tamsiuoju paros metu, Lietuva atsidurtų toje platumų juostoje, kur pašvaistės tikimybė tampa gerokai įdomesnė nei įprastą naktį. Vis dėlto galutinį atsakymą lems realus Saulės vėjo stiprumas ir magnetinio lauko kryptis tuo metu, kai CME pasieks Žemę.