Vienas galingiausių pasaulio palydovų „pažvelgė“ po Antarktidos ledu: atskleidė tai, ko nemato kiti

Sekite TechNaujienos Google

Vienas pažangiausių kada nors į kosmosą iškeltų radarinių Žemės stebėjimo palydovų pradėjo viešai teikti mokslinius duomenis. JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) bei Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) paskelbė pirmuosius NISAR misijos rezultatus, tarp kurių – itin detalus Antarktidos vaizdas. Jis atskleidžia ledo struktūras, kurių įprasti optiniai palydovai beveik nemato, ir parodo, kaip naujos kartos radarai gali pakeisti Žemės stebėjimą ateityje.

Po ledu – daugiau nei mato įprastos kameros

Pirmasis plačiau pristatytas NISAR vaizdas užfiksavo Rytų Antarktidoje esantį Zaterjavšio nunataką (angl. Nunatak Zaterjavshijsja)– iš ledo kyšančią kalno viršūnę, aplink kurią slenkantis ledynas patiria didžiules įtampas. Dėl jų ledo paviršiuje formuojasi gilūs plyšiai.

Būtent šias struktūras naujasis radaras atskleidė neįprastu tikslumu ir netikėtu kampu. NASA specialistų parengtame spalvotame vaizde ryškiai matyti skirtingos ledo savybės: lygesni paviršiai pažymėti purpuriniais atspalviais, o giliai suskilinėjusios vietos – žaliomis linijomis. Įdomu tai, kad visas vaizdas savo forma primena skrendantį kolibrį, nors iš tiesų jame pavaizduotas visiškai realus Antarktidos kraštovaizdis.

Visgi svarbiausia šio vaizdo vertė nėra jo estetika. Jis demonstruoja, kokią informaciją gali surinkti radaras, kai optinės kameros mato beveik vien baltą sniego ir ledo paviršių.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„Nvidia“ vadovas skelbia: prasideda nauja dirbtinio intelekto era

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Elektromobiliai Europoje pasiekė svarbią ribą: kai kurie jau kainuoja tiek pat, kiek benzininiai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Ar tikrai būtina pašildyti automobilio variklį prieš važiuojant? Ekspertai paaiškina

Visi naujausi straipsniai →

JUMS GALI PATIKTI: Mokslininkai tik dabar suprato, kam priklausė 1985 metais Antarktidoje rastas kaulas (foto)

Kodėl šis radaras mato daugiau?

Kaip aiškina NASA atstovai, skirtingai nei įprasti Žemės stebėjimo palydovai, NISAR naudoja mikrobangų radarą. Tokie signalai gali prasiskverbti pro debesis, veikti nepriklausomai nuo paros meto ir iš dalies skverbtis į sniego bei ledo sluoksnius.

Tai leidžia tyrėjams analizuoti ne tik paviršiaus vaizdą, bet ir jo fizines savybes. Mokslininkų teigimu, būtent todėl radariniai duomenys atskleidžia visiškai kitokią informaciją apie Antarktidos ledynus nei tradicinės optinės nuotraukos.

Kuo NISAR bus naudingas žmonėms?

Nors pirmieji NISAR vaizdai labiausiai traukia akį dėl įspūdingų Antarktidos detalių, tikroji šios misijos reikšmė slypi jos praktiniame pritaikyme. Naujos kartos palydovas reguliariai stebės beveik visą Žemės sausumą ir ledu padengtas teritorijas, todėl jo duomenys padės tiksliau fiksuoti ledynų judėjimą, miškų ir pelkių pokyčius bei net labai nedideles Žemės paviršiaus deformacijas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai to nepastebėjo: DI atskleidė, kas daugiau nei 20 metų slėpėsi po Antarktidos ledu

Tokia informacija gali būti itin svarbi prognozuojant stichinių nelaimių riziką. NISAR renkami duomenys leis mokslininkams greičiau aptikti nuošliaužų grėsmę, stebėti žemės drebėjimų paveiktus regionus, analizuoti klimato kaitos poveikį ledynams ir vertinti, kaip keičiasi įvairios ekosistemos.

Nors dauguma žmonių šių duomenų tiesiogiai nematys, jie gali tapti pagrindu tikslesnėms klimato prognozėms, efektyvesniam gamtos išteklių valdymui ir geresniam pasirengimui ekstremaliems gamtos reiškiniams. Kitaip tariant, NISAR nėra tik dar vienas palydovas – tai naujas įrankis, galintis padėti geriau suprasti sparčiai besikeičiančią Žemę ir priimti sprendimus, kurie ilgainiui turės įtakos milijonų žmonių gyvenimui.

Galiausiai, kokias dar paslaptis slepia Antarktida išvysite TechNaujienos.lt įraše: