Virš mūsų galvų – nevaldomi pokyčiai: naktinis dangus gali negrįžtamai pasikeisti

Sekite TechNaujienos Google

Naktinis dangus artimiausiais metais gali atrodyti visiškai kitaip nei šiandien. Naujas Europos Pietų observatorijos (ESO) mokslininkų tyrimas įspėja, kad sparčiai augantis palydovų skaičius Žemės orbitoje jau pradeda kelti rimtą grėsmę astronominiams stebėjimams, o įgyvendinus dabar svarstomus projektus situacija gali tapti praktiškai nevaldoma.

Milijonai naujų palydovų gali pakeisti tai, ką matome virš galvos

Kaip teigiama naujame recenzuotame ESO tyrime, šiuo metu svarstomi planai į Žemės orbitą iškelti daugiau kaip 1,7 mln. naujų palydovų turėtų itin rimtų pasekmių astronomijai.

Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad siekiant išsaugoti galimybę efektyviai stebėti naktinį dangų, orbitoje neturėtų būti daugiau kaip vos 100 tūkst. pakankamai blankių palydovų, kurie nebūtų matomi plika akimi.

Mokslininkai pažymi, kad palydovų skaičius jau dabar auga itin sparčiai. Nuo 2019 metų jų kiekis Žemės orbitoje išaugo iki daugiau kaip 14 tūkst., o didžiausią dalį sudaro bendrovės „SpaceX“ ryšio tinklui „Starlink“ priklausantys palydovai. Tuo tarpu garsėjant planams dėl kosminių duomenų centrų, ateityje į orbitą planuojama palydovų iškelti vis daugiau.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 13 val

Baigiasi vairuotojo pažymėjimo galiojimas: kaip pasikeisti ir ar būtina vykti į „Regitrą“?

3 min. skaitymo • prieš 14 val

15 metų trukusi „Apple“ era baigiasi: Timas Cookas palieka vadovo postą

3 min. skaitymo • prieš 3 d.

34 tūkst. vartotojų vis dar be elektros: ESO skelbia, kam priklausys kompensacijos

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl astronomai kalba apie egzistencinę grėsmę?

ESO pabrėžia, kad problema nėra vien danguje pasirodantys ryškūs šviesos ruožai nuotraukose. Kiekvienas Saulės apšviestas palydovas tampa papildomu šviesos šaltiniu, o jų skaičiui augant didėja ir bendras naktinio dangaus šviesumas. Dėl to antžeminiams teleskopams tampa vis sunkiau aptikti silpnus ir labai tolimus kosminius objektus.

ESO tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dėl ryškėjančio dangaus sudėtingiau būtų stebėti ne tik tolimas galaktikas ar į Žemę panašias egzoplanetas. Nukentėtų ir potencialiai pavojingų asteroidų paieška, kuri yra svarbi planetinės gynybos dalis. Būtent todėl observatorija šią problemą vertina ne tik kaip astronomų iššūkį, bet ir kaip klausimą, galintį turėti ilgalaikių pasekmių visai žmonijai.

JUMS GALI PATIKTI: Kinijos slaptas kosminis aparatas orbitoje paleido nežinomą objektą: jo paskirtis kol kas – mįslė

Ar naktinis dangus taps dirbtinai apšviestas?

Minėtame tyrime išskiriamas vienas daugiausiai diskusijų keliantis projektas – JAV startuolio „Reflect Orbital“ planai į orbitą iškelti dešimtis tūkstančių veidrodinių palydovų, kurie naktį atspindėtų Saulės šviesą į pasirinktus Žemės regionus. Mokslininkų skaičiavimais, tokie palydovai būtų ryškiausi žmonijos istorijoje – net ir tuomet, kai šviesos spindulys nebūtų nukreiptas tiesiai į stebėtoją, jie danguje šviestų beveik taip ryškiai kaip Venera.

Tačiau, pasak tyrėjų, tai būtų ne tik astronomų ar dangaus mėgėjų problema. Ryškesnis naktinis dangus reikštų didesnę šviesos taršą, kuri gali trikdyti gyvūnų biologinį ritmą, o savaime suprantama, kad augtų ir atmosferos tarša. Kitaip tariant, pokyčiai virš mūsų galvų ilgainiui galėtų turėti pasekmių ne tik mokslui, bet ir aplinkai, kurioje gyvename.

TAIP PAT SKAITYKITE: Liepa dovanos įspūdingų dangaus reginių: štai kada verta pakelti akis į dangų

Ar dar galime to išvengti?

Ekspertai mano, jog situacija dar nėra negrįžtama, tačiau sprendimus reikės priimti artimiausiais metais. Tyrimo autoriai siūlo riboti bendrą orbitoje esančių palydovų skaičių ir nustatyti griežtesnius jų ryškumo reikalavimus, kad jie būtų nematomi plika akimi.

Šiuo metu dėl dalies ambicingiausių projektų dar sprendžia JAV Federalinė ryšių komisija (FCC). ESO pabrėžia, kad nuo reguliuotojų sprendimų ir tarptautinio bendradarbiavimo priklausys, ar ateities kartos išsaugos tokį naktinį dangų, kokį žmonija pažinojo iki šiol.