NASA iš naujo įvertino Saulės audrų grėsmę: Žemei ji gerokai pavojingesnė nei manyta

Sekite TechNaujienos Google

NASA vadovaujama tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė tyrimą, rodantį, kad galingiausios Saulės audros Žemei gali būti gerokai pavojingesnės, nei manyta iki šiol. Žurnale „Nature“ publikuoto darbo autoriai teigia aptikę, jog dešimtmečius naudoti modeliai greičiausiai nuvertino ekstremalių Saulės audrų poveikį, o tai gali reikšti didesnę grėsmę palydovams, GPS navigacijai, ryšių sistemoms ir elektros tinklams.

Paneigė vyravusią teoriją

Kaip skelbia NASA, naujasis tyrimas paneigia dešimtmečius vyravusią prielaidą, kad Žemės magnetinis laukas į vis stipresnes Saulės audras reaguoja tik iki tam tikros ribos. Iki šiol buvo manoma, jog pasiekus tam tikrą Saulės vėjo stiprumą tolesnis jo didėjimas nebesukelia proporcingai stipresnio poveikio Žemės magnetinei aplinkai.

Tačiau NASA vadovaujama mokslininkų komanda, išanalizavusi daugiau kaip milijoną Saulės vėjo matavimų, padarė kitokią išvadą. Tyrėjų teigimu, vadinamasis „prisotinimo efektas“ greičiausiai buvo ne realus fizikinis reiškinys, o matavimo netikslumų pasekmė. Kitaip tariant, ankstesni modeliai galėjo sistemingai nuvertinti tai, kaip stipriai į ekstremalias Saulės audras iš tikrųjų reaguoja Žemės magnetinė aplinka.

Kartu su tyrimu patvirtinta, kad kol kas nėra jokių reikšmingų įrodymų, padedančių suprasti, kokia iš tiesų galėtų būti aiški „viršutinė riba“ nuo kurios Saulės audrų poveikis Žemei nebedidėtų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 9 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 9 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 12 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

Kokia reali grėsmė Žemei?

Pasak mokslininkų, stiprios Saulės audros gali sukelti intensyvias elektrines sroves viršutinėje Žemės atmosferoje. Būtent jos trikdo palydovų veikimą, blogina GPS navigacijos tikslumą, gali sutrikdyti radijo ryšį, o itin ekstremaliais atvejais – paveikti elektros perdavimo tinklus. Šios sistemos šiandien yra svarbios ne tik kasdieniams vartotojams, bet ir aviacijai, laivybai, finansų sektoriui bei gelbėjimo tarnyboms.

Tai reiškia, kad teoriškai įvykus „kartą per tūkstantį metų“ pasitaikančiai itin galingai Saulės audrai jos poveikis galėtų būti gerokai didesnis, nei rodė ankstesni vertinimai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Reta Saulės audra sukeltų tikrą chaosą Žemėje – ar esame tam pasiruošę?

Nors tokie reiškiniai yra itin reti, naujos išvados gali pakeisti tai, kaip vertinama kosminių orų keliama rizika. Tyrėjų teigimu, tikslesni modeliai padėtų geriau pasirengti ekstremaliems scenarijams ir sumažinti galimus nuostolius infrastruktūrai, kuri šiandien yra itin priklausoma nuo palydovinių technologijų.

Ekstremalūs scenarijai jau modeliuojami

Nors tokios itin galingos Saulės audros pasitaiko labai retai, jų galimos pasekmės jau dabar vertinamos praktikoje. Pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros (ESA) surengtose simuliacinėse pratybose buvo modeliuojamas 1859 m. Karingtono įvykio masto scenarijus. Preliminarios jų išvados parodė, kad tokio masto geomagnetinė audra galėtų sukelti rimtų palydovų veikimo sutrikimų, padidinti susidūrimų orbitoje riziką ir paveikti antžeminę infrastruktūrą, įskaitant elektros tinklus.

Plačiau apie tai: Europos simuliacinėse saulės audros pratybose nerimą keliančios išvados – neišgyventų nė vienas palydovas

Taigi, nors mums ši tema gali atrodyti tolima, realybėje nuo Saulės aktyvumo priklauso daugybė technologijų, kuriomis naudojamės. Todėl jų sutrikdymas galėtų paveikti ne tik kosmoso misijas ar specialistų darbą, bet ir kasdienes paslaugas.