Ramusis vandenynas šyla, keičiasi net jo spalva: palydovai stebi „El Niño“

Sekite TechNaujienos Google

Rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje paviršinis vanduo yra apie 1,7 °C šiltesnis už ilgalaikį vidurkį, o kai kuriose vietose jo lygis pakilęs 30–40 centimetrų. Šiuos 2026 metų „El Niño“ požymius spalio 15 d. aprašė NASA, sugretinusi kelių palydovinių sistemų stebėjimus.

Vandens lygį matuojantys „Sentinel-6“ palydovai rodo šilto vandens judėjimą Pietų Amerikos link ir toliau palei pakrantę. Tuo metu prie Indonezijos ir šiaurinės Australijos dalies vandens lygis yra 15–20 centimetrų žemesnis už įprastą.

Šylantis vanduo plečiasi. Kartu silpnėja įprasti pasatai, todėl keičiasi šilumos pasiskirstymas vandenyne, o per atmosferą — ir kritulių režimas.

PACE palydovas užfiksavo dar vieną pokytį: ties pusiauju vandenynas tapo mėlynesnis. NASA tyrėjai tai sieja su sumažėjusiu fitoplanktono kiekiu. Susilpnėję vėjai į paviršių iškelia mažiau šalto, maistingųjų medžiagų turtingo vandens, kuriame šie organizmai klesti.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 3 minutės

Britanija žada Ukrainai naujų raketų nuo dronų: kiek jų bus, kol kas neatskleista

2 min. skaitymo • prieš 18 minučių

Lietuvos startuoliai Londone ieškos kapitalo: laukiamas daugiau kaip 200 dalyvių forumas

2 min. skaitymo • prieš 33 minutės

Kosminės stoties atliekų kelionė taps NASA eksperimentu: bus bandomi šiluminiai skydai

Visi naujausi straipsniai →

„El Niño“ paprastai pasikartoja kas dvejus–septynerius metus. Palydovai leidžia vienu metu stebėti temperatūrą, vandens lygį ir biologinius pokyčius. Jie taip pat naudojami kituose klimato tyrimuose, įskaitant Antarktidos jūrų ledo ploto matavimus.

Ką „El Niño“ reiškia už Ramiojo vandenyno ribų?

Šiltesnis vanduo ties pusiauju keičia atmosferos cirkuliaciją, todėl galimi kritulių ir temperatūros nukrypimai įvairiuose pasaulio regionuose. Tačiau poveikis nėra vienodas kiekvienais metais ir negalima vien iš vandenyno paviršiaus temperatūros nustatyti konkrečios šalies orų. Prognozuotojai vertina ne tik temperatūrą, bet ir vėjų, debesuotumo bei slėgio pokyčius.

Palydovų duomenų vertė slypi jų aprėptyje: jie stebi didelius vandenyno plotus vienodais matavimo principais. Vis dėlto skirtingi rodikliai nusako ne tą patį – pakilęs jūros paviršius gali rodyti šiltesnio vandens plėtimąsi, o spalvos pokytis susijęs su ekosistemos reakcija. Pastarasis signalas nėra įrodymas, kad visas vandenynas praranda biologinę gyvybę.