Naujas eksperimentas keičia tai, ką iki šiol žinojome apie branduolinius sprogimus

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Mokslininkai pirmą kartą laboratorijoje atkūrė dalį sąlygų, susidarančių branduolinio sprogimo ugnies rutulyje, ir nustatė, kad radioaktyviųjų dalelių formavimuisi didelę įtaką daro ne tik temperatūra, bet ir tai, kaip greitai medžiagos vėsta. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurie lakūs elementai, ypač cezis, elgiasi gerokai kitaip, nei numato dalis iki šiol naudotų modelių. Ateityje tai gali padėti tiksliau vertinti branduolinių avarijų pasekmes ir planuoti apsaugos priemones gyventojams.

Laboratorijoje atkūrė dalį branduolinio sprogimo sąlygų

JAV energetikos ir pažangiųjų technologijų „Lawrence Livermore“ nacionalinės laboratorijos mokslininkai sukūrė eksperimentinę sistemą, leidžiančią atkurti dalį procesų, vykstančių branduolinio sprogimo ugnies rutulyje. Tyrimo metu specialiame plazmos reaktoriuje medžiagos buvo įkaitinamos iki maždaug 4700 °C temperatūros, o vėliau vėsinamos skirtingais būdais, siekiant stebėti, kaip formuojasi būsimos radioaktyviosios nuosėdos.

Eksperimento metu tyrėjai analizavo urano, cerio ir cezio elgseną. Uranas pasirinktas kaip viena svarbiausių branduolinių medžiagų, ceris naudotas kaip plutonio pakaitalas, o cezis – dėl savo svarbos radioaktyviųjų nuosėdų susidarymui. Mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip šios medžiagos garuoja, reaguoja tarpusavyje ir vėliau kondensuojasi į smulkias daleles.

Kaip skelbiama tyrimo išvadose, rezultatai nustebino net pačius autorius. Paaiškėjo, kad medžiagų vėsimo istorija gali turėti ne mažesnę reikšmę nei pati temperatūra. Kai dalelės, ypatingai cezio, ilgiau išlikdavo labai karštoje aplinkoje, jų cheminės reakcijos keisdavosi, o kai kurie elementai į susidarančias nuosėdas patekdavo visiškai kitaip, nei prognozuoja dalis iki šiol naudotų branduolinių modelių.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Naujas tyrimas nustebino ekspertus: ką turėtų žinoti kiekvienas katės šeimininkas?

3 min. skaitymo • prieš 3 val

Mokslininkai skelbia nerimą keliančią prognozę: Artėja dirbtinio intelekto krizė?

4 min. skaitymo • prieš 7 val

„Apple“ išrinko geriausias 2026 m. programėles: kurias jų verta atsisiųsti jau dabar?

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl mokslininkams rūpi branduolinės nuosėdos?

Branduolinio sprogimo arba sunkios branduolinės avarijos metu per itin trumpą laiką išsiskiria milžiniškas energijos kiekis. Aplink esančios medžiagos akimirksniu išgaruoja ir sudaro itin karštą dujų bei plazmos debesį. Jam plečiantis ir vėstant, susidaro smulkios kietosios dalelės, kurios vėliau tampa radioaktyviosiomis nuosėdomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Branduolinio sprogimo technologinė pusė – ką pirmiausia prarastų skaitmeninė visuomenė

Šių dalelių sudėtis mokslininkams yra itin svarbi. Jos gali padėti atkurti įvykio eigą, nustatyti naudotas medžiagas bei pagerinti branduolinės saugos ir avarijų vertinimo modelius.

Ką tai gali pakeisti ateityje?

Mokslininkai pabrėžia, kad jų sistema neatkuria viso branduolinio sprogimo sudėtingumo. Vis dėlto ji leidžia izoliuoti ir tiksliai išmatuoti procesus, kurie realiomis sąlygomis vyksta itin greitai ir chaotiškai.

JUMS GALI PATIKTI: Gruodžio 28-oji istorijoje: 1942-ųjų sprendimas, nulėmęs branduolinio ginklo sukūrimą

Svarbiausia išvada, kad radioaktyviųjų nuosėdų formavimą lemia ne vien tai, kokios medžiagos dalyvauja procese, bet ir tai, kokį temperatūros kelią jos nueina vėsdamos, gali padėti kurti tikslesnius branduolinių incidentų analizės modelius, geriau interpretuoti branduolinių bandymų ar avarijų pėdsakus bei tiksliau prognozuoti radioaktyviųjų medžiagų sklaidą aplinkoje.

Pabaigai, TechNaujienos.lt kviečia pažiūrėti parengtą reportažą apie galingiausius branduolinius sprogimus istorijoje: