Nauja viltis tiesiai iš laboratorijos: baltymas, atkuriantis atmintį senatvėje

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Brazilijos mokslininkai ištyrė, kad natūraliai smegenyse gaminamas baltymas gali atkurti pažinimo funkcijas. Šių funkcijų praradimas yra susijęs su senėjimu ar Alzheimerio liga, todėl atradimas galėtų būti efektyvi ateities priemonė kovai su kognityviniais pokyčiais.

Tyrimas atskleidė džiugius rezultatus

Brazilijos mokslininkai iš Federalinio Rio de Žaneiro universiteto kartu su San Paulo universiteto mokslininkais atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, kad „hevin“ baltymas gali padėti kovojant su neurodegeneracinėmis ligomis.

Eksperimentas, tiriant molekules, buvo atliktas su pelėmis – joms sergant demencija ir esant visiškai sveikoms. Mokslininkai žinodami, kad, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos atveju, žmogaus smegenyse „hevin“ baltymo kiekis yra sumažėjęs, sukėlė pelėms šios medžiagos perteklių. Tokiais atvejais buvo nustatyta, kad pelės išvengia kognityvinių funkcijų nuosmukio.

Tyrimo rezultatais dalijasi viena iš jo bendraautorių, neurobiologijos laboratorijos vadovė Flavia Alcantara Gomes:

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 4 val

„Amžinieji chemikalai“ nebe tokie amžini: šis mechanizmas sunaikins juos negrįžtamai

4 min. skaitymo • prieš 5 val

Mokslininkai: ateivių signalai galėjo pasiekti Žemę, tačiau mes jų nesugebėjome atpažinti

3 min. skaitymo • prieš 7 val

Jūsų vieši „Facebook“ įrašai taps dirbtinio intelekto atsakymų dalimi: „Meta“ pristato pokyčius

Visi naujausi straipsniai →

„Hevin“ yra gerai žinoma molekulė, dalyvaujanti nervų plastiškume. Ją natūraliai išskiria centrinėje nervų sistemoje esančios ląstelės, kurios palaiko neuronų veiklą ir vadinamos astrocitais. Mes nustatėme, kad „hevin“ baltymo perprodukcija sugeba panaikinti pažinimo sutrikimus gyvūnuose, pagerindama šių graužikų sinapsių kokybę.“

Šio darbo rezultatai leido mokslininkam suprasti astrocitų reikšmę senėjimo grandinėje ir atkreipti dėmesį, kad sutelkiant dėmesį į šias ląsteles, būtų galima ieškoti naujų gydymo strategijų žmonėms, kurie susiduria su senatvės nulemtais pažinimo funkcijų sutrikimais: atminties sutrikimu, naujų žinių įsisavinimu, orientavimusi bei dėmesio sutelkimu ar Alzheimerio liga.

Tyrimo rezultatų įgyvendinimas realybėje dar užtruks

Nors eksperimentas su pelėmis atskleidė unikalių rezultatų, mokslininkai tikina, kad šių atradimų realizavimas žmonių gyvenime dar užtruks.

„Žinoma, ateityje bus galima sukurti vaistų, turinčių tokį pat poveikį kaip „hevin“. Šiuo metu pagrindinė šio darbo nauda yra gilesnis ląstelinių ir molekulinių Alzheimerio ligos bei senėjimo procesų mechanizmų supratimas.“

Dirbtinis intelektas taip pat šioje srityje žada pokyčius tokių ligų kaip Alzheimeris valdymo procese. DI diagnostiniai modeliai gali nuspėti šios ligos progresavimo mastą beveik 80 % tikslumu, o nešiojama išmani įranga gali matuoti žmogaus motorines funkcijas ir pranešti apie identifikuotus kognityvinius pokyčius.