Misūrio universiteto mokslininkų komanda pristatė nešiojamą sistemą pagrįstą dirbtiniu intelektu. Ji leis matuoti tam tikras žmogaus motorines funkcijas ir pranešti apie kognityvinius pokyčius.
Pristatytas inovatyvus įrenginys
Kognityviniai sutrikimai apima atminties ar mąstymo problemas, kurios įprastai yra didesnės nei galima paaiškinti senėjimu. Šių pokyčių identifikacija yra reikšminga, nes esant tokiems sutrikimams žmonėms didėja demencijos ar Alzheimerio ligos tikimybė.
Kovo 13 d. Misiūrio universiteto pranešime spaudai skelbiama, kad įstaigos mokslininkų komandai pavyko sukurti kompaktišką dirbtinio intelekto sistemą. Ji padės aptikti ankstyvus pažinimo funkcijų silpnėjimo bruožus.
Tyrime dalyvavo senjorai
Mokslininkų komanda atliko tyrimą, kurio metu ištyrė vyresnio amžiaus žmones, jiems atliekant tris veiklas: stovint vietoje, vaikščiojant ir atsistojant nuo suolo. Tyrime dalyvavo 28 visiškai sveiki senjorai ir 19 su oficialiai patvirtintais kognityvinių funkcijų sutrikimais.
Sukurta programa sugebėjo tiksliai nustatyti, kad 83 % tyrimo dalyvių gali būti kognityvinių funkcijų susilpnėjimas, kai tuo tarpu šiems dalyviams jau anksčiau buvo diagnozuotas lengvas pažinimo sutrikimas.
Tyrimo ypatybes komentuoja docentas Trentas Guessas:
„Smegenų sritys, susijusios su kognityviniais sutrikimais, sutampa su smegenų sritimis, susijusiomis su motorine funkcija, taigi, kai susilpnėja viena, nukenčia ir kita. Tai gali būti labai subtilūs motorinių funkcijų skirtumai, susiję su pusiausvyra ir ėjimu, kuriuos mūsų naujasis prietaisas gali aptikti, tačiau stebint jų nepastebėtų.“
Ateityje docentas tikisi, kad sukurtos sistemos galimybės bus dar labiau išplečiamos:
„Ši nešiojama sistema turi ir daugybę kitų pritaikymo galimybių – ją galima naudoti žmonėms su smegenų sutrenkimais, sporto reabilitacijoje, sergantiems „ALS“ ir Parkinsono liga, taip pat po kelio ar klubo sąnario keitimo operacijų. Judėjimas yra svarbi mūsų tapatybės dalis. Džiugu matyti, kad ši nešiojama sistema gali būti naudinga įvairiais būdais.“
Demenciją gali išduoti ir kasdieniai įpročiai
Be modernių sukurtų naujų prietaisų, kurie aptinka smegenų veiklos pokyčius, žmonės gali iš tam tikrų kasdienių įpročių pastebėti vykstančius pokyčius.
Australijoje mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis lėtas eisenos greitis kartu su silpnu rankos spaudimu buvo susijęs su 79 % didesne demencijos rizika ir 43 % didesne kognityvinio sumažėjimo rizika.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir ne visuomet tokie pokyčiai yra tik demencijos požymis.
